Komikų smegenys veikia kitaip nei jūsų

Mokslininkai iš Pietų Kalifornijos universiteto (University of Southern California) nusprendė išsiaiškinti, kas vyksta smegenyse, kai yra kuriamas humoras. Kalbant apie kūrybiškumą, apie humorą, sudėtingiausia yra tai, kad nelabai išeina šių dalykų objektyviai pamatuoti. Kūrybiškumui vertinti yra naudojamos kelios metodikos, bet jos taip pat kvestionuojamos. Net ir šias abi sąvokas gana sunku  apibrėžti, įvardinti, todėl tai yra sritys, kurias tyrinėti labai sudėtinga, tačiau be galo įdomu, ir kurios tikrai turi susidomėjimą ne tik mokslo pasaulyje, tačiau ir plačiojoje visuomenėje. Kita vertus, skirtingai nei, tarkime, nuo piešinių vertinimo, pokšto baigtinį rezultatą galimą santykinai lengvai įvertinti, t.y. paklausti dalyvių, ar pokštas juo privertė nusijuokti. O dabar apie patį tyrimą.

Neaptikto autoriaus iliustracija/koliažas.

Tyrėjai pasirinko gana įdomią užduotį, kurią tyrimo dalyviai turėjo atlikti, tačiau prieš tai dalyviai buvo suskirstyti į 3 grupes pagal tai, kokio „kalibro“ komikai jie yra:

  1. Profesionalūs komikai
  2. Komikai mėgėjai
  3. Ir kontrolinė grupė (ne komikai)

Tiriamųjų užduotis buvo pažiūrėti animacinį filmuką iš New Yorker, kuris buvo be garso ir tuomet sugalvoti filmukui tekstą. Buvo prašoma sugalvoti dvi skirtingas filmuko tekstų versijas – juokingą ir kasdienišką/paprastą. Dalyviams atliekant užduotį, viskas, kas vyko smegenyse, buvo fiksuojama funkciniu magnetiniu rezonansu (fMRI). Rezultatai parodė, kad didžiausias aktyvumas buvo fiksuotas dvejose smegenų srityse: medialinėje prefrontalinėje žievėje ir temporalinėje asociacinėje srityje. Pirmoji sritis, manoma, yra susijusi su asociacijų tarp įvykių, vietų ir tinkamo emocinio atsako išmokimą. Ši sritis taip pat mums padeda tinkamai reaguoti į socialines situacijas. Antroji sritis, manoma, yra atsakinga už sudėtingų stimulų identifikaciją ir atpažinimą.

Aktyvumas šiose smegenų srityse skyrėsi priklausomai nuo tiriamojo patirties kuriant humorą – kuo labiau patyręs komikas buvo, tuo didesnis aktyvumas temporalinėje žievėje buvo fiksuotas. Ši sritis yra labai svarbi vaizdinės ir žodinės informacijos supratimui. Taip pat tai yra sritis, kur susijungia semantinė ir  kita abstrakti informacija. Tuo tarpu mažiau patyrusių komikų ir ne komikų grupėje didesnis aktyvumas buvo stebimas prefrontalinėje žievėje, kuri susijusi su vykdomosiomis funkcijomis tokiomis kaip planavimas ir sprendimų priėmimas. Taip pat sukurti tekstai buvo įvertinti kaip juokingesni tuomet, kai didesnis aktyvumas buvo fiksuojamas temporalinėje žievėje.

Ką mums sako tokie rezultatai? Pirmiausia tai, kad labiau patyrę komikai daugiau pasikliauna laisvomis asociacijomis. Tai reiškia, jog tam, kad atliktų tokius veiksmus, jiems reikia žymiai mažiau kontroliuojančių procesų ir jie daugiau pasikliauna spontaniškomis reakcijomis. Didesnis aktyvumas temporalinėje srityje buvo teigiamai susijęs tiek su sugalvotų pokštų juokingumu, tiek su komikų patirtimi, o tai rodo, kad šis regionas gali būti vieta, kur kyla komiškos idėjos.

Šaltiniai:

Pirminis šaltinis:

Amir, O., & Biederman, I. (2016). The Neural Correlates of Humor Creativity. Frontiers in Human Neuroscience, 10.

Antrinis šaltinis:

Medicalnewstoday



Komentarai uždrausti.