Pastarąsias dienas naujienų portalai visame pasaulyje eskaluoja temą apie prieš keletą dienų įvykusias Charleston’o žudynes. Vos 21-erių metų jaunuolis bažnyčioje iššaudė 9 juodaodžius, o pareigūnai teigia, kad tai buvo neapykantos nusikaltimas. JAV tai ne pirmos tokio atgarsio susilaukusios masinės žudynės: tikriausiai daugelis atmena 2012 m. vykusias skerdynes Sandy Hook’o pagrindinėje mokykloje, kur šaulio aukomis tapo 26 žmonės, iš kurių 20 buvo vaikai. Šaudynes per „Batman’o“ filmo premjerą, kur žuvo 12 žmonių, taip pat 7 gyvybes nusinešusias žudynes prie Kalifornijos koledžo. Panašias nelaimes tiesiog galima vardyti vieną po kitos. Statistika rodo, kad JAV masinės žudynės (t.y., kuomet tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje nužudoma 4 arba daugiau žmonių) įvyksta karta per 2 savaites, 75% žudikų būna vieni, o 67% atvejų būna panaudojamas šaunamasis ginklas. Ką mes dar žinome apie masines žudynes ?
Pasak H. O’neill’o, kuris savo straipsnį apie masines žudynes publikavo dar 2012 metais, masinių žudynių skaičius iš esmės neauga, tačiau auga tam tikro pobūdžio žudynių skaičius. Net nežinau, kaip reiktų išversti tą terminą, kuriuo vakarų šaltiniuose apibūdinamos žudynės, kurios dažniausiai įvykdomos viešose vietose dieną, gerai suplanuotos, gerai apsiginlavus ir pasiruošus mirti, bet jos angliškai vadinasi pseudocommando mass murders. Būtent tokių ir vadinamųjų autogeninių (kai žudoma siekiant patenkint kažkokius asmeninius poreikius) žudynių skaičius pastaruoju metu išaugo. Teoretikai įvardija daug priežasčių, kurios gali paaiškinti minėtų tipų žudynes: ginklų prieinamumas, patyčios, piktnaudžiavimas narkotikais, paplitę žiaurumai žiniasklaidoje ir kompiuteriniuose žaidimuose, disfunkcinės sąlygos namuose, psichiniai sutrikimai.
Dauguma žmonių, tarp jų ir klinicistai, tiki, kad masines žudynes surengęs žmogus kenčia nuo kokio nors psichinio sutrikimo. Tačiau nuo kurio ar kurių ? Šiuo klausimu sutariama mažai, tačiau esti keletas siūlymų. Iš asmenybės sutrikimų yra įvardijami antisocialus, ribinės, paranoidinis ir schizotipinis asmenybės sutrikimai. Schizofrenija bei stiprus bipolinis sutrikimas. Taip pat minimi stiprus nuotraikos sutrikimas, stresas, nerimas bei kintančių protrūkių sutrikimas (angl. intermittent explosive disorder). Nepaisant šių ir panašių siūlymų, nei vienas iš jų nesusilaukė rimto pagrindimo. Iš esmės labai sunku atlikti tyrimus apie tokio tipo masines žudynes, nes labai retai žudikas išlieka gyvas. Dažniausiai jis nusižudo arba būna nukautas pareigūnų. Nors ir itin sudėtingi, tyrimai davė vaisių. Nustatyta, kad svarbūs aspektai tokiose žudynėse yra stirpūs pykčio ir apmaudo jausmai, jausmai, kad esi persekiojamas ar su tavimi elgiamasi šiurkščiai, keršto siekis. Nesvarbu, nuo kokio psichinio sutrikimo kenčia ar nekenčia, žudikas yra varomas kažkurių iš jų jausmų, todėl tyrėjams labiausiai turėtų rūpėti ne diagnozė, o šių išvardintų jasumų supratimas kaip ir kodėl jie kyla.
Žinoma, tyrinėjimai šioje srityjė turėtų plėstis, kad galima būtų išvengti kuo daugiau panašių nelaimių.
Litaratūra:
You must be logged in to post a comment.