8 klausimai ir atsakymai apie žmogaus atmintį, kurie padės sužinoti apie ją daugiau

8 klausimai ir atsakymai apie žmogaus atmintį, kurie padės sužinoti apie ją daugiau

1. Ar yra informacijos riba, kurią smegenys pajėgios įsiminti? Į šį klausimą atsakyti gana sudėtinga, kadangi mes nežinome, kaip reiktų išmatuoti atminties dydį, kadangi vieni prisiminimai užima keletą elementų ir yra sudėtingesni, o kiti pasimiršta ir atlaisvina vietos atmintyje. Tačiau, panašu, kad atmintis objektyvios ribos neturi, o jeigu ir turi, mums dėl to baimintis nereikėtų, nes jos užpildyti vis tiek nespėtume. Jeigu žmogaus gyvenimo trukmė ženkliai išaugtų, ar mes galėtume perpildyti savo smegenis informacija ? Nežinau, paklauskite po 100 metų,- tokį atsakymą į klausimą pateikė psichologijos profesorius Paul Reber.

5c5f0fecc214f310b1b4e0a83ebd3d2a

2. Ar vaikų atmintis geresnė už suaugusiųjų? Deja, tačiau vaikų atmintis yra prastesnė nei suaugusiųjų. Taip yra dėl to, kad atsiminimų formavimuisi didžiausią įtaką turi smegenų dalis, kuri vadinasi amono ragu (dar vadinama hipokampu), o vaikų smegenyse ši dalis būna išsivysčiusi dar ne iki galo.

3. Nuo kurių gyvenimo metų pradedame prisiminti? Tyrimai rodo, kad pirmieji prisiminimai atsimenami pradedant antraisiais gyvenimo metais. Mažai atsiminimų iš ankstyvosios vaikystės turime taip pat dėl neišsivysčiusios kalbos.  Vėliau atmintis palaipsniui gerėja ir prisimename vis daugiau.

4. Kada prasideda atminties gebėjimų nuosmukis? Atminties nuosmukis yra natūrali senėjimo proceso dalis, kuri stebima tiek gyvūnuose, tiek žmonėse. Atminties gebėjimų pokyčių neturėtų matytis iki 50-ies metų. Paprastai daugelio žmonių atmintis išlieka stipri iki 70-ies metų amžiaus.

5. Ar įmanoma atmintį lavinti taip pat kaip raumenų grupes? Deja, tačiau atsakymas į šį klausimą irgi yra neigiamas, nors dauguma norvego Magnussen (2006) atliktoje apklausoje dalyvavusių respondentų manė atvirkščiai. Tam tikrame sporte, pavyzdžiui, šachmatuose, mes matome, kad didmeistriai gali atkurti net prieš kelis metus žaistas partijas, tačiau jų atsiminimas apsiriboja tik šachmatų partijomis. Tyrimai su šachmatininkais parodė, kad kitose atminties užduotyse didmeistriai nepasirodydavo geriau nei, pavyzdžiui, karinio laivyno kadetai.

6. Kartais žmonės, kurie tapo dramatiškų įvykių dalyviais, teigia, kad nieko neprisiminena. Ar taip gali nutikti ? Psichoanalitinėje paradigmoje egzistuoja toks mechanizmas kaip išstūmimas, kai tam tikra informacija iš sąmonės yra išstumiama į pasąmonę, tačiau dabartiniuose  atminties tyrimuose jis nefiguruoja, kadangi jo nepavyko patvirtinti su realiais trauminius patyrimus išgyvenusiais žmonėmis. Kartais tokių įvykių užmiršimas galima būti įvykęs dėl tuo metu buvusios narkotikų ar alkoholio intoksikacijos. Taip pat išstūmimą paneigia ir tyrimai su karo veteranais, kadangi jie teigia, kad visi trauminiai prisiminimai kaip tik atmintyje išlieka geriau ir trukdo jiems gyventi. Tyrimai apie vaikų seksualinį išnaudojimą rodo, kad nemaža dalis vaikų neatsimena vaikystėje nutikusių išprievartavimų. Mokslininkų iškelta teorija teigia, kad taip nutinka dėl to, kad tarsi įsijungia apsauginis mechanizmas, kuris padeda išgyventi, neprisiminti traumos ir toliau vystytis.

7. Kartais žmonės tampa dramatiškų įvykių liudininkais. Ar tai reiškia, kad toks įvykis yra prisimenamas geriau nei kasdieniai įvykiai? Į šį klausimą nėra vieno tiesaus atsakymo. Vieni autoriai teigia, kad tokie įvykiai pralekia labai greitai, yra sužadinamos emocinės reakcijos, kurios gali slopinti kokybišką įvykio stebėjimo mechanizmą ir tokiu atveju, tokie įvykiai nėra prisimenami geriau nei kasdieniai įvykiai. Tačiau kiti autoriai teigia, kad tokie įvykiai yra dažnai perpasakojami draugams bei kartojami mintyse, todėl gali būti, kad jie bus geriau prisimenami nei įprasti, kasdieniai įvykiai.

8. Kodėl užmirštame? Atsakymas į šį klausimą gana paprastas – prisiminimai nyksta, nes jais nesinaudojame.

Naudoti šaltiniai:

  1. Freyd, J. J. (1994). Betrayal trauma: Traumatic amnesia as an adaptive response to childhood abuse. Ethics & Behavior, 4(4), 307-329.
  2. Magnussen, S., Andersson, J., Cornoldi, C., De Beni, R., Endestad, T., Goodman, G. S., … & Nilsson, L. G. (2006). What people believe about memory. Memory, 14(5), 595-613.
  3. Reber, P. (n.d.). What Is the Memory Capacity of the Human Brain? Retrieved July 22, 2016, from http://www.scientificamerican.com/article/what-is-the-memory-capacity/

Save