Sporto psichologija: kuo skiriasi persitreniravimas nuo perdegimo?

Nors perdegimas pastaruoju metu tampa populiaria psichologijos tyrimų tema, Lietuvoje apie psichologinį perdegimą įvairiose srityje kalbama nedaug. Ypač nedaug apie tai kalbama sporto srityje. Perdegimo tyrinėjimai psichologijos moksle yra pakankamai nauji, tačiau gausūs. Pirmąja perdegimo studija yra laikomas Herberto Freudenbergerio 1974 m. tyrimas, kuriame buvo tiriami Niujorko narkotikų reabilitacijos klinikos savanoriai.

Į sportą perdegimo tyrimai persikėlė tik po gero dešimtmečio – perdegimas sporte pirmą kartą tyrinėtas 1984 m.  tyrime, kuriame buvo analizuojamas trenerių perdegimas. 9-ajame dešimtmetyje perdegimas buvo apibrėžtas kaip psichologinis sindromą, kuris pasižymi emociniu išsekimu, depersonalizacija ir sumažėjusiu asmeniniu įsitraukimu į tam tikrą veiklą. Perdegimo tyrimams prasidėjus ir sporto srityje, jo apibrėžimas buvo šiek tiek pakeistas. Perdegimo sindromo apibrėžimą sportui tyrėjai pateikia taip: sindromas, į kurį įeina emocinis ir fizinis išsekimas, sporto nuvertinimas ir sumažėjęs sportinis pajėgumas. Sporto mokslininkai išskyrė 5 perdegimo simptomų kategorijas: afektiniai (pvz., priešiškumas, prislėgta nuotaika), kognityviniai (pvz., bejėgiškumo jausmas, cinizmas, sutrikęs dėmesys ar atmintis), fiziniai (pvz., išsekimas, susirgimas), elgesio (pvz., treniruočių praleidimas, suprastėję rezultatai) ir motyvaciniai (pvz., neviltingumas, entuziazmo praradimas). Sportininkų perdegimo tyrimuose dažnai minimas persitreniravimas (angl. overtraining) ir jo ryšys su perdegimu. Šie du konstruktai yra panašūs tuo, jog kai kurie jų diagnostiniai kriterijai sutampa: pavyzdžiui, nuovargis, išsekimas, suprastėję sportiniai rezultatai. Pagrindinė perskyra tarp šių dviejų konstruktų remiasi prielaida, jog persitreniravimo metu asmens motyvacija išlieka, tuo tarpu perdegimo atveju stebimi motyvacijos pokyčiai, demotyvacija, paties sporto nuvertinimas, miego pakitimai, bejėgiškumas. Taip pat atsistatymas po persitreniravimo yra žymiai trumpesnis nei po perdegimo, kadangi į persitreniravimą įeina labiau fiziniai aspektai. Tuo tarpu perdegimas apima žymiai daugiau sričių, iš kurių gali būti ir treneris, ir kita sportininkui reikšminga aplinka. Atsistatymas nuo perdegimo gali trukti ir iki kelių mėnesių

Šaltiniai:

  • Goodger, K., Gorely, T., Lavallee, D., & Harwood, C. (2007). Burnout in sport: A systematic review
  • Schaufeli, W. B., & Buunk, B. P. (2003). Burnout: An overview of 25 years of research and theorizing. The handbook of work and health psychology, 2, 282-424.
  • Kenttä, G., & Hassmen, P. (2002). Underrecovery and overtraining: A conceptual model. Enhancing recovery: Preventing underperformance in athletes, 57-79.


Komentarai uždrausti.