Sporto psichologija kasdienybėje

Šį kartą noriu papasakoti apie vieną gana paprastą, bet įdomų metodą, kuris gali padėti pasiekti geresnių rezutatų tame, kuo užsiimate: dirbate, mokotės, sportuojate ar darote dar ką nors. Tekstą pavadinau sporto psichologija kasdienybėje, nors šis metodas nebūtinai sugalvotas sporto psichologų, tiesiog susipažinau su juo mokydamasis apie sporto psichologiją, o ten jis naudojamas dažnai. Neabejoju, kad panašūs metodai naudojami ir kognityvinėje psichoterapijoje. Šis būdas – tam tikra savęs įsivertinimo forma. Tik sporte į šį vertinimą dar įsitraukia ir treneriai.

Dabar šiek tiek konteksto. Profesionaliame sporte siekiama itin aukštų rezultatų, daug dėmesio skiriama treniruotėms ir metodikoms per treniruotes. Vienas pagrindinių sunkumų, su kuriais susiduria treneriai ir sportininkai – per treniruotes pasiektų rezultatų perkėlimas į varžybų situaciją. Dėl įvairių priežasčių, neretai psichologinių, sportininkams nepavyksta per varžybas taip gerai pasirodyti kaip treniruočių metu.

Kad būtų galima sėkmingai pasirodyti varžybų metu, reikia sėkmingo pasirodymo ir treniruočių procese. Tam, kad treniruotės būtų sklandesnės ir lengviau būtų galima fiksuoti progresą arba regresą, pasitelkiamas 4 elgesio formų vertinimas. Elgesys skirstomas į skirtingas formas, kad būtų galima konkrečiau įvertinti, ką reiktų pakeisti, o ko nereiktų. Tos 4 elgesio formos yra: 1) elgesys, kurį reikia išlaikyti; 2) elgesys, kurį reikia įtvirtinti; 3) elgesys, kurį reikia išvystyti/išmokti; 4) elgesys, kurį reikia pašalinti. O dabar plačiau apie kiekvieną iš elgesio formų.

1. Elgesys, kurį reikia išlaikyti yra tokia elgesio forma ar konkretus veiksmas, kurį žmogus geba atlikti net ir didelio streso sąlygomis arba tiesiog visada tada, kada to reikia ir jis teikia naudą žmogui. Vadinasi, elgesys yra įtvirtintas ir juo galima bus pasinaudoti net sunkiu metu. Tokį elgesį paliekame, jo keisti nereikia.
2. Elgesys, kurį reikia įtvirtinti yra toks elgesys, kurį žmogus geba parodyti, tačiau ne visada. Galbūt taip pernelyg priklauso nuo streso ar nuo aplinkos. Tačiau jeigu žmogus gebėtų tą elgesį pademonstruoti ir tada, kada sąlygos ne tokios palankios, jam jis neštų naudą. Vadinasi, tokį elgesį reikia įtvirtinti. Reikia, kad šis elgesys taptų tokiu elgesiu, koks aprašytas pirmame punkte. Galima savęs paklausti, ką turiu padaryti, kad galėčiau lengviau pasinaudoti šio elgesio teikiama nauda? Galbūt kartais tereikia daugiau praktikos, galbūt reikia pašalinti kokias nors netinkamas aplinkos sąlygas.
3. Elgesys, kurį reikia išmokti yra toks elgesys, kuris atneštų naudos, jei būtų žmogaus „repertuare“, tačiau visai nėra išmoktas arba išmoktas ne iki galo. Tokį elgesį ar veiksmą reiktų identifikuoti ir surasti būdą, kaip jį galima būtų įtraukti į savo elgesio repertuarą.
4. Elgesys, kurį reikia pašalinti yra toks elgesys, kuris yra disfunkcinis. Vadinasi, jo buvimas trikdo žmogų, kliudo siekti tai, ko jis/ji nori. Tokį elgesį reiktų pabandyti eliminuoti. Liūdnesnė žinia ta, kad disfunkcines elgesio formas eliminuotai dažnai būna sunkiau, nei išmokti naujas, funkcionalias, todėl šioje vietoje labai svarbu susidėlioti prioritetus bei tikslus, kurių yra siekiama, kad būtų aiški motyvacija, kodėl tokį elgesį žmogus turėtų pašalinti.

Sporto kontekste, ko gero, viskas skamba gana paprastai. Yra koks nors įgūdis, kurį sportininkas geba atlikti net ir įtemptu metu – tokį paliekam. Yra kažkoks įgūdis, kuris ne iki galo įtvirtintas, tarkime, baudų metimai lemiamu metu. Tada siekiame įtvirtinti tokį įgūdį. Yra kažkoks įgūdis, kurį reikia išmokti, tarkime, statyti gerą sienelę. Mokomės tokio įgūdžio. Yra kažkas, ką reikia pašalinti, tarkime, blaškymąsi, kam perduoti kamuolį. Bandome pašalinti.

Tad kaip tokią savęs vertinimo sistemą pritaikyti ne tik sporte, bet ir kasdienybėje? Pabandykime paimti paprastą pavyzdį – žmogaus nori perskaityti daugiau knygų. Pažvelkime, kaip galima 4 savęs įsivertinimo punktus užpildyti.

• Elgesys, kurį reikia išlaikyti būtų pats skaitymas. Šiuo atveju nevertiname stresinių ar įtemptų sąlygų. Svarbiausia, kad būtų tęsiamas skaitymas.
• Elgesys, kurį reikia įtvirtinti. Žmogus jau kažkiek skaito, tačiau jam to neužtenka, nes skaito per retai arba per mažai. Vadinasi, galima būtų įtvirtinti kokį nors skaitymo laiką. Tarkime, žmogus skaito vakare ir ne kviekvieną dieną. Galima būtų nusistatyti, kad kiekvieną darbo dieną žmogus atsikeltų pusvalandžiu anksčiau ir skirtų ryte 25 minutes skaitymui. Jei skirtų skaitymui po 25 minute ir ryte ir vakare, per dieną gautųsi apie 30 puslapių (žinoma, priklauso nuo skaitymo greičio ir skaitomo teksto, bet imkime grubiai tokį skaičių). Per 5 darbo dienas gautųsi jau 150 puslapių ir daugiau.
• Elgesys, kurio reikia išmokti galėtų būti greitasis skaitymas.
• Elgesys, kurį reikia pašalinti šiuo atveju gali būti per didelis naudojimasis mobiliuoju telefonu, kai skaitoma, tad skaitymo procesas tampa pertrūkęs ir neproduktyvus. Reiktų bandyti pašalinti naudojimąsi išmaniuoju telefonu. Galbūt žmogus yra linkęs skaityti daug knygų vienu metu ir mėtytis tarp jų, todėl nemažai knygų lieka perskaityta ne iki galo. Tada reiktų pašalinti daugybinį knygų skaitymą ir apsistoti ties 1 ar 2 knygomis.

Taigi, šią saves vertinimo priemonę galima paversti į dar paprastesnį grįžtamojo ryšio formatą. Ką aš darau tinkamai ir turėčiau tai tęsti. Ką aš darau tinkamai, bet turėčiau tai daryti dažniau ir pastoviau. Ką aš turėčiau daryti, bet dar nemoku. Ir, galiausiai, ką aš darau, bet turėčiau sustoti.