Psichologiniai įgūdžiai sporte

Psichologiniai įgūdžiai sporte

Viena iš psichologinio darbo su sportininkais dalių – psichologinių sportininkų įgūdžių įvertinimas ir ugdymas. Psichologiniai įgūdžiai yra kažkas, ko negalime pačiupinėti, tačiau tai, kas gali veikti sportininko rezultatus. Apžvelkime psichologinius įgūdžius plačiau.

Psichologiniai įgūdžiai yra gana plati sąvoka, kadangi pagal jos prasmę, praktiškai bet kokie kognityviniai veiksmai, kurie reguliuoja mūsų elgesį ar būsenas, gali būti pavadinti psichologiniais įgūdžiais. Tam tikra painiava gali kilti dėl lietuviškos terminologijos. Anglų kalboje egzistuoja dvi sinonimiškos sąvokos: psychological skills ir mental skills. Abiejų sąvokų prasmė panaši, tačiau pagrdindinis jų vartojimo skirtumas, jog antroji sąvoka dažniausiai naudojama sporto kontekste ir kartais mokymosi kontekste (nors kai kuriuose moksliniuose straipsniuose apie psichologinius įgūdžius sporte galima susidurti ir su pirmąja sąvoka).

Kalbant apie sportininkus, sąvoka „psichologiniai įgūdžiai“ turima omenyje psichologinius įgūdžius, kurie įprastai naudojami sporte ir kurie apibrėžiami kaip išmokti pajėgumai ar gebėjimai atlikti specifinę su treniruotėmis susijusią užduotį (pvz., dėmesio sutelkimas, streso įveikimas). Šalia to galime pridėti vaizdinių mintyse kūrimo, relaksacijos, koncentracijos ir tikslų išsikėlimo gebėjimus, kurie irgi laikomi psichologiniais įgūdžiais ir gali būti treniruojami.

Panašu, kad psichologinių įgūdžių samprata tam tikru laipsniu persidengia ir psichologinio tvirtumo (angl. mental toughness) samprata. Patį psichologinio tvirtumo konstruktą sudėtinga apibrėžti vieningai, kadangi priklausomai nuo autorių, į apibrėžimą įtraukiami skirtingi aspektai. Pavyzdžiui, Jones, Hanton ir Connaughton (2007) į psichologinio tvirtumo sampratą įtraukė net 30 skirtingų aspektų. Tačiau esminius konstrukto elementus galima būtų įvardyti kaip tikėjimą savo galimybėmis, gebėjimą veikti esant spaudimui, gebėjimą valdyti nerimą, dėmesio sutelkimą į reikiamą momentą (Jones, 2002).

Psichologiniai įgūdžiai sporte ir jų ugdymas dažniausiai naudojami siekiant geresnių sportinių rezultatų. Taip pat kai kurių psichologinių įgūdžių taikymas, pavyzdžiui, vaizdinių kūrimo, yra naudojamas sportininkų reabilitacijos procese po traumų. Kai kurie mokslininkai skiria Birrer ir Morgan (2010) psichologinių įgūdžių konstruktą išskiria į 2 dalis: psichologinius įgūdžius ir psichologines technikas. Psichologiniais įgūdžiais apibūdinamos įvairios savybės, kurias galima tobulinti (pavyzdžiui, gebėjimas reguliuoti sujaudinimą).

Tuo tarpu psichologinėmis technikomis apibrėžiami konkretūs veiksmai, kurių galima imtis, norint tobulinti psichologinius įgūdžius. Pavyzdžiui, psichologine technika galima įvardyti atsipalaidavimo gebėjimus, kurie gali padėti tobulinti skausmo valdymo įgūdžius. Nors toks skirstymas moksle, atrodo, gali būti prasmingas, bet labiau skamba kaip sviestas sviestuotas ir praktikoje paprasčiau tai tiesiog vadinti psichologiniais įgūdžiais. Matome, kad psichologiniai įgūdžiai sporte gali būti pritaikomi įvairiai, visgi svarbiausia ju funkcija išlieka sportinių rezultatų gerinimas.

Kad psichologiniai įgūdžiai būtų išmatuoti, pasitelkiami klausimynai. Kadangi psichologinių įgūdžius galima išskaidyti į daug dalių ir jų būtų daug, klausimynuose pasirenkama, kurie psichologiniai įgūdžiai bus vertinami, autoriai taip pristato savo psichologinių įgūdžiu sampratas. Vienas naujausių psichologinių įgūdžių sporte klausimynų, išleistas 2017 m. Štai kokie psichologiniai įgūdžiai sporte įvardijami jame:

Pamatiniai įgūdžiai apima sportininko pasitikėjimą savimi, gerą savo stiprybių ir silpnybių suvokimą, gebėjimą atsitiesti po nesėkmių neprarandant pasitikėjimo savimi.

Tarpasmeniniai įgūdžiai parodo sportininko(-ės) gebėjimą suvokti savo vaidmenį grupėje ir efektingai komunikuoti varžybų metu.

Gebėjimo kurti vaizdinius mintyse įgūdžiai parodo, kaip dažnai sportininkas mintyse kuria vaizdinius, kurie padeda pasiruošti varžyboms (pvz., jei tai krepšinio atsytovas, mintyse vizualizuoja sėkmingą baudos metimą arba tritaškį), reguliuoti emocinius išgyvenimus. Svarbu pabrėžti, kad vaizdinys nebūtinai turi būti regimas, tai gali susidėti iš kurio nors vieno žmogaus pojūčio, pvz., vaizdo, tačiau gali būti vaizdas + garsas arba tik garsas.

Savikalba apibūdinama kaip vidinis dialogas, kuriame asmuo sau sako tam tikras frazes ar sakinius. Toks kalbėjimas sau gali būti tiek negatyvus, tiek pozityvus. Negatyvią savikalbą naudojantis asmuo mintyse pastiprina neigiamas idėjas (pavyzdžiui, baimes, nuogastavimus).

Atlikimo įgūdžiai parodo sportininko(-ės) gebėjimą koncentruoti dėmesį svarbiais momentais, emocijų ir susijaudinimo kontrolę esant psichologiniam spaudimui, gebėjimą varžybų metu būti atsipalaidavusiam fiziškai ir psichologiškai

Vienas svarbiausių sportininko psichologinių įgūdžių – kalbėjimas su savimi. Jis gali būti tiek pozityvus, tiek negatyvus. Pozityvi savikalba apskritai siejama su didesne psichologine gerove. Savikalbos tyrimai, kurie nukreipti į sporto psichologiją, atkleidžia, kad šis psichologinis įgūdis yra teigiamai susijęs su geresniu pasirodymu sporte.

Savikalba ir jos pobūdis su emociniais patyrimais gali būti susijęs skirtingai. Pavyzdžiui, neigiamo pobūdžio kalbėjimas su savimi susijęs su daugiau nerimo, tačiau skirtingas nerimo suvokimas taip pat susijęs su pačios savikalbos pobūdžiu. Sportininkai, kurie nerimą prieš varžybas suvokė kaip palengvinantį situaciją, pasižymėjo savikalba su mažiau neigiamų elementų nei sportininkai, kurie nerimą suvokė kaip juos trigdantį ir silpninantį veiksnį.

Psichologiniai įgūdžiai nėra kažkas, ką galima išsiugdyti labia greitai. Jų ugdymas yra procesas, kuri labiausiai priklauso nuo sportininko motyvacijos šiuos įgudžius lavinti. Sporto treneris gali padėti ugdyti psichologinius įgūdžius, tačiaus geriausius būdus tai daryti dažniausiai išmano su sportininkais dirbantys psichologai.

Įdomu tai, kad į psichologinių įgūdžių lavinimą palankiai žiūri dažniausiai tie sportininkai, kurie jau yra su tuo susipažinę. Taigi čia iškyla labai svarbus edukacijos elementas. Specialistai, dažniausiai psichologai, turėtų sportininkus šviesti ir supažindinti su tuo, kas yra psichologiniai įgūdžiai ir kaip juo galima lavinti. Kuo daugiau sportininkų pirmąjį susidūrimą su psichologinių įgūdžių lavinimu suvoks kaip pozityvų, tuo didesnė tikimybė, kad į tai palankiai žvelgs ir ateityje.

Šaltiniai

Behncke, L. (2004). Mental skills training for sports: A brief review. Online J Sport Psychol, 6(1). Paimta iš https://athleticinsight.com/Vol6Iss1/SkillsPDF.pdf

Behnke, M., Tomczak, M., Kaczmarek, L. D., Komar, M., & Gracz, J. (2017). The Sport Mental Training Questionnaire: Development and Validation. Current Psyc

Birrer, D., & Morgan, G. (2010). Psychological skills training as a way to enhance an athlete’s performance in high‐intensity sports. Scandinavian journal of medicine & science in sports, 20(s2), 78-87.

Hamson-Utley, J. J., Martin, S., & Walters, J. (2008). Athletic trainers’ and physical therapists’ perceptions of the effectiveness of psychological skills within sport injury rehabilitation programs. Journal of athletic training, 43(3), 258-264. Paimta iš http://www.natajournals.org/doi/full/10.4085/1062-6050-43.3.258?code=nata-site

Hatzigeorgiadis, A., & Biddle, S. J. (2008). Negative self-talk during sport performance: Relationships with pre-competition anxiety and goal-performance discrepancies. Journal of Sport Behavior, 31(3), 237.

Hatzigeorgiadis, A., Zourbanos, N., Galanis, E., & Theodorakis, Y. (2011). Self-talk and sports performance: A meta-analysis. Perspectives on Psychological Science, 6(4), 348-356.

hology. https://doi.org/10.1007/s12144-017-9629-1

Jones, G. (2002). What is this thing called mental toughness? An investigation of elite sport performers. Journal of applied sport psychology, 14(3), 205-218. Paimta iš http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.682.7560&rep=rep1&type=pdf

Jones, G., Hanton, S., & Connaughton, D. (2007). A framework of mental toughness in the world’s best performers. The Sport Psychologist, 21(2), 243-264. Paimta iš https://repository.cardiffmet.ac.uk/bitstream/handle/10369/501/A%20Framework%20of%20Mental%20Toughness%20in%20the%20Worlds%20Best%20Performers.pdf?sequence=2&isAllowed=y

Wrisberg, C. A., Simpson, D., Loberg, L. A., Withycombe, J. L., & Reed, A. (2009). NCAA Division-I student-athletes’ receptivity to mental skills training by sport psychology consultants. The Sport Psychologist, 23(4), 470-486.