Konfliktai yra natūrali ir beveik kasdienė mūsų gyvenimo dalis, su kuria susiduriame visi, todėl tai skatina apie tai rašyti ir siekti, kad informacija būtų praktiškai pasinaudota, kadangi ji yra iš tiesų labai pritaikoma. Kylančius konfliktus galima suskirstyti įvairiais būdais. Vienas pagrindinių – skirstymas į socialinius ir vidinius konfliktus. Vidiniai konfliktai kyla žmogaus viduje, dažniausiai apima tam tikras etines problemas ar emocinius klausimus. Socialiniai konfliktai apima nesutarimus tarp 2 ar daugiau žmonių. Tekste aptarsiu būtent socialinių konfliktų pagrindinius sprendimo stilius ir jų pasekmes.
P.S. Tekstui iliustruoti pasitelkta nuotrauka neatspindi idealaus konflikto sprendimo būdo.
Galime pirmiausia klausti, kodėl kyla socialiniai konfliktai? Atsakymas gana paprastas: nesutampa pusių poreikiai, norai, nuomonės, tikslai ir pan. Kaip mes sprendžiame konfliktus, didžia dalimi lemia, kokios bus konflikto pasekmės – destruktyvios ar konstruktyvios. Konfliktų sprendimo baigtis iš esmės galima suskirstyti į tris:
- Viena pusė laimi, o kita pralaimi;
- Abi pusės pralaimi;
- Abi pusės laimi.
Kitas svarbus aspektas norint suprasti konfliktus ir jų sprendimo būdus – kaip stipriai mes siekiame atsižvelgti į savo poreikius ir kiek į kitos pusės poreikius, kai sprendžiame konfliktą. Atsižvelgimas į savo ir/ar kitų poreikius padeda konflikto sprendimo būdus suskirstyti labai patogiai. Tai pabandžiau padaryti paprastame lapelyje perpiešdamas moksliniame straipsnyje pateiktą diagramą. Paveikslėlyje matome vertikalią ir horizontalią ašis, kurios žymi rūpesčio savo interesais laipsnį (vertikali) ir rūpesčio kitų interesais laipsnį (horizontali). Ž raidė žymi žemą laipsnį, o A raidė žymi aukštą laipsnį.
Taigi, grafike išdėtytos 5 pagrindines konfliktų sprendimo strategijas: vengimą, nusileidimą, kompromisą, konkuravimą ir bendradarbiavimą. Pradėkime nuo vengimo. Tai tokia konflikto sprendimo strategija, kai konflikto sprendimas nevyksta, nes iš jo sprendimo yra pasitraukiama arba jo vengiama. Vengimas yra žemiausiame tiek savo, tiek kito poreikių taške, kadangi vengdami konflikto, mes tiesiog atsitraukiame iš konflikto sprendimo situacijos ir nepriimame jokių sprendimų, todėl nėra patenkinami nei paties interesai, nei kito norai. Gali atrodyti, kad tai visuomet yra žalinga, tačiau yra ne visai taip. Vengimas gali būti naudingas, pvz., kai mums trūksta informacijos ar laiko priimti sprendimą, todėl atsitraukiame, bet su tikslu grįžti. Taip pat tai gali būti naudinga tada, kai nenorime eikvoti energijos ar kitų išteklių, nes konflikto baigtis mums nėra svarbi arba kai žinome, kad esame neteisūs.
Nusileidimas jau vaizduojamas dešiniau rūpesčio kitu ašyje, tačiau nekyla rūpesčio savimi ašyje. Taip yra dėl to, kad nusileisdami mes priimame kito sąlygas ir atmetame savo interesus. Ši strategija gali būti ir naudinga ir žalinga. Žalinga ji tuomet, kai nusileidę nepatenkiname savo poreikių dėl to, kad priėmėme kito poziciją. Naudinga ji gali būti tada, kai svarbiau išlaikyti gerą santykį su konfliktuojančia puse, tačiau ne taip svarbu patenkinti savo interesus arba tiesiog tada, kai tiesiog nėra svarbu, kad konfliktas baigtųsi mūsų naudai. Gali būti, kad nusileisti tenka dėl aplinkybių, pvz,, darbe, kai galio santykis yra nelygus ir tenka vykdyti sprendimus pavestus iš aukščiau, nors jie gali atrodyti ne visai priimtini.
Konkuravimas yra aukštai savo interesų patenkinimo ašyje, bet žemai kitų interesų patenkinimo ašyje. Konkuruojant mes siekiame, kad mūsų idėja, pozicija ar supratimas būtų priimtas, net jei į kitos pusės interesus būtų neatsižvelgta. Konkuruoti lengviausia tada, kai galios pusiausvyra yra nelygi, kai mums nėra svarbūs kitos pusės interesai, kai laiko priimti sprendimą yra nedaug, tačiau mums svarbu, kad jis būtų priimtas mūsų naudai.
Kompromisą paveikslėlyje matome per vidurį, nors daug kam kompromisas žinomas kaip efektyviausias konflikto sprendimo būdas. Tuoj sužinosite, kodėl tai nėra tiesa. Kompromisas turbūt yra vienas populiariausių konfliktų sprendimo būdų, taip pat tai yra būdas, kurį naudojant, mes gauname naudos, todėl tai ir atrodo toks efektyvus būdas. Tačiau kompromiso trūkumai slypi tame, kad abi pusės kažko atsisako, kad surastų bendrą išeities tašką. Pvz.: turite vieną arbūzą ir jo norite viso abu, tačiau jei vienas pasiims arbūzą, kitas jo neturės, todėl kitas nesutinka atiduoti arbūzo. Prieinate bendrą variantą, kad abu šiek tiek nukentėsite, bet šiek tiek ir gausite, jei arbūzą perpjausite per pusę. Taip priėjote kompromisą.
Pats efektyviausias konfliktų sprendimo būdas yra bendradarbiavimas, Paveikslėlyje jis vaizduojamas abejose ašyje aukštai, kadangi bendradarbiaujant atsižvelgiama tiek į savo, tiek į kito poreikius ir bandoma prieiti prie tokio bendro taško, kuris nepriverstų kažkurios pusės nukentėti. Taigi, šis konflikto sprendimo būdas remiasi win-win formule, kadangi laimi abi pusės. Tuo pačiu šis konflikto sprendimo būdas yra ir pats sudėtingiausias, kadangi reikalauja labai gero problemos supratimo, gero kitos pusės pažinojimo, noro ne tik išsakyti savo poziciją, bet ir išklausyti kitą bei suprasti, kodėl ta pozicija yra tokia. Ir taip pat turbūt sudėtingiausio – norėti, kad būtų patenkinti ne tik paties interesai, bet ir kito. Taip pat tai konfliktų sprendimo būdas, kuris gali pareikalauti itin daug kūrybiškumo, Bendradarbiavimas ypač naudingas tada, kai galios santykis yra apylygis, todėl nukonkuruoti kito nepavyktų, kai problema mums yra labai svarbi, kai mes gerai suprantame problemą ir gerai pažįstame kitą pusę, su kuria vyksta konflikto sprendimas.
Bendradarbiavimo pavyzdys galėtų būti situacija, kai darbuotojas prašo algos pakėlimo. Darbuotojas nori, kad alga pakiltų 200 eurų, tačiau darbdavys gali pakelti tik 100 eurų. Darbdavys pasiūlo išeitį – prideda prie darbuotojo pareigybių papildomų užduočių, kadangi taip bus atliktas neatliekamas darbas tam, kad algą galėtų pakelti 200 eurų, o darbuotojas įvertinęs užduočių krūvį pagalvoja, kad jam tai yra tinkama. Prieinamas sprendimas, kuris tenkina abu.
Skirtumai
Pastebėta, kad individualistinėse visuomenėse (vakarų visuomenėse) labiau paplitęs atsitraukimas, kompromiso ieškojimas arba bendradarbiavimas, nei tai paplitę kolektyvistinėse visuomenėse. Taip duomenys rodo, kad moterys dažniau ieško kompromiso, o vyrams labiau būdingi sprendimo būdai, kai bandoma laimėti, o kitas pralaimi. Žinoma, tai nereiškia, kad jei esate moteris, naudositės kompromisu, o jei esate vyras, visada bandysi palenkti kitus į savo pusę. Didele dalimi konflikto sprendimo stilių pasirinkimą lemia žinios, ką kuriuo būdu realu pasiekti ir kaip tai pritaikyti, todėl žinant ir suprantant konfliktų sprendimo būdus, didėja šansas, kad pasirinksite atvejui naudingiausią stilių.
Socialinių santykių dėsnis
Mokslininkai pastebėjo, kad jeigu mes pasirenkame, tarkime, konkuravimo strategiją konfliktui spręsti, labai tikėtina, kad kita konflikto pusė atsakys tuo pačiu. Tačiau tai galioja ir tiems atvejams, kai mes pasirenkame bendradarbiavimo strategiją. Jei inicijuosime bendradarbiavimą konfliktui išspręsti, tikėtina, kad kita pusė taip pat norės bendradarbiauti. Todėl, jei mums konflikto sprendimo baigtis labai svarbi, padidinsime šansus jį išspręsti mūsų naudai, jei siūlysime bendradarbiavimą.
Šaltiniai:
You must be logged in to post a comment.