Koks žmogus yra psichologiškai tvirtas?

Koks žmogus yra psichologiškai tvirtas?

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų bent kartą galvojo, ar yra psichologiškai tvirtas(-a). Psichologinis tvirtumas, psichologinis atsparumas – itin plačiai tiek moksliniame, tiek kasdieniame kontekste naudojamos sąvokos, tačiau tikriausiai visi jas suvokiame skirtingai. Kada žmogų galima laikyti psichologiškai tvirtu? Kaip šio reiškinio sampratą suvokia paprasti žmonės ir kaip mokslininkai? Šiame straipsnyje apžvelgsiu tai, kas vadinama psichologiniu tvirtumu ir dar pridėsiu truputį nuo savęs.

Apie tai prasminga kalbėti ir diskutuoti, kadangi sutarimas šiuo klausimu yra tik dalinis. Vieni psichologinį tvirtumą laiko asmenybės bruožu, kiti – tam tikra psichikos būsena. Psichologinis tvirtumas dažniausiai minimas sporto kontekste, tačiau iš esmės į psichologinio tvirtumo sampratą įeinantys elementai veikia visose gyvenimo srityse: darbe, kasdienybėje, santykiuose, moksle. Angliškai šis terminas vadinasi mental toughness. 

Viena iš galimybių apibrėžti, kas yra psichologinis tvirtumas – psichologams apibrėžti sąvoką ir į ją įeinačius elementus. Tačiau jei tokia nustatyta samprata visiškai nerezonuos su tuo, ką galvoja žmonės, iš jos prasmės nedaug, tad kažkas turi padėti išsiaiškinti, kokie yra tie būtini psichologinio tvirtumo elementai. Būtent tokį būdą – žmonių nuomonę – pasirinkę mokslininkai nusprendė patyrinėti šį konstruktą ir pasikalbėjo su 10 elitinių sportininkų (tokių, kurie yra profesionalai ir dalyvauja itin aukšto lygio, tarptautinėse varžybose).

Pokalbių su sportininkai duomenys parodė, kad galima išskirti net 12 būtinų elementų, kurie iliustruoja psichologinio tvirtumo sampratą. Jei tai skamba kaip nemažas skaičius butinų elementų psichologiniam tvirtumui, tai mažai paguos, jog kiti mokslininkai tyrime su aukščiausio lygio sportininkais išskyrė net 30 tokių elementų.

Kadangi buvo apklausti sportininkai, sąraše atsispindinčios psichologinio tvirtumo bendrybės nemažai susijusios su sportu. Atmetus vien su sportu susijusius aspektus ir apibendrinus sąraše pateikiamą informaciją, galima sakyti, kad į psichologinio tvirtumo sampratą įeina šie svarbiausi elementai:
1. Tvirtas tikėjimas savimi ir savo galimybėmis
2. Gebėjimas išplėsti fizinio ir psichologinio skausmo ribas
3. Gebėjimas atsistatyti psichologiškai po netikėtų įvykių, kuriu negali kontroliuoti
4. Gebėjimas atsitiesti po nesėkmės ir noras judėti į priekį
5. Atkaklumas
6. Didesnis vidinis kontrolės lokusas (t.y., tikėjimas, kad gyvenimo įvykių kontrolė priklauso nuo paties asmens)

Taigi matome, kad psichologinis tvirtumas apima įgimtas ir/arba įgytas savybes, kurios lemia tikėjimą savimi ir padeda atsitiesti ir išbūti iškilusius sunkumus. Kitą tyrimą taip pat su sportininkais atlikę mokslininkai pastebėjo, kad psichologinis tvirtumas susijęs tiek su optimizmu, tiek su pozityviais streso įveikos gebėjimais ir strategijomis (tokiomis, kai nuo stresinės situacijos nebandoma pabėgti ir ją neigti esant). T.y. kuo žmogus labiau psichologiškai tvirtas, tuo labiau jis ir optimistas. Ir kuo turi geresnius streso įveikos būdus, tuo labiau jis psichologiškai tvirtas. Kelis šimtus paauglių tyrę psichologai apibendrino, jog psichologinis tvirtumas yra vienas svarbiausiu veiksnių, kuris susijęs su atsparumu stresui.

Prie visos šios sumaišties pridėkime ir psichologinio atsparumo sąvokos apibūdinimą, kuris teigia, kad tai yra gebėjimas atsitiesti po neigiamų įvykių, pasitelkiant teigiamas emocijas. Skamba kaip sviestas sviestuotas. Taigi iš esmės atsparumas pagal savo sampratą yra vienas iš psichologinio tvirtumo komponentų.

Vis dėlto šalia aptartų visų psichologinio tvirtumo elementų norėčiau pridėti dar vieną „nuo savęs“. Nesinori psichologiškai tvirto žmogaus tapatinti vien su gebėjimu atsitiesti po nesėkmių ir tikėjimu savimi, todėl šį sąrašą norėčiau papildyti autentiškumo sąvoka.

Pridėti šį elementą paskatino pastarieji skaitiniai apie psichologiją su egzistencinės psichoterapijos prieskoniu. Žmogaus autentiškumas iš esmės apima tai, kad žmogus yra drąsus ir laisvas parodyti kaip jaučiasi, jam nereikia slėptis po tvirtumo kauke. Jei jis tuo metu piktas – nebandys apsimesti, kad yra linksmas. Jei asmuo jaučiasi nemylintis, neapsimes, kad myli. Taigi žmogus yra toks, koks tokiu metu jaučiasi.

Autentiškumas, taip, kaip jį apibrėžiau gali būti panašus į žmogaus brandumą, tačiau nematau, kodėl branda negalėtų eiti drauge su psichologiniu tvirtumu, kadangi man branda siejasi su tam tikru savęs pažinimu ir drąsa. Žinoma, jei žmogus yra susinervinęs ar jaudinasi, to parodyti, tarkime, sporto varžybų metu priešininkui ar priešininkų komandai nesinorėtų, taigi autentišku būti toje situacijoje nenaudinga.

Todėl ir samprotauju, kad psichologinio tvirtumo sampratą reiktų taikyti ne tik sporto kontekste, bet platesnėje sferoje, kadangi sportininkai yra ties žmonės, kurie nuolat varžosi didelės įtampos sąlygomis. Galbūt papildomų psichologinio tvirtumo elementų tyrėjai galėtų sužinoti, jei tirtų ne tik sportininkus.

Šaltiniai:
http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.682.7560&rep=rep1&type=pdf
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1467-6494.2004.00294.x
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0191886907004175
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0191886912005806
http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/summary?doi=10.1.1.134.2103
http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/summary?doi=10.1.1.134.2103