Ar kada nors susimąstėte, ar jums kas nors padėtų, jei ištiktų kokia nors nelaimė, tarkime, nualptumėte vietoje, kurioje aplinkui daug žmonių? Logiškai mąstant, tikrai turėtų kas nors padėti, juk aplinkui – daugybė žmonių. Bet todėl, kad gyvenime ne viskas vyksta logiškai, šįkart ir noriu papasakoti apie galingą psichologinį reiškinį, kuris vadinamas liudininko efektu (angl. bystander effect).
Kuo daugiau žmonių yra aplinkui, tuo mažiau tikėtina, kad kitas sulauks pagalbos esant skubiai situacijai. Taip galima apibrėžti šio efekto esmę. Kodėl taip vyksta? Vienas pagrindinių šio reiškinio paaiškinimų – atsakomybės pasidalinimas. Kai aplinkui yra daugiau žmonių, tikėtina, kad žmogus, pamatęs situaciją, kurioje reikia pagalbos, pagalvos, kad padės kas nors kitas.
Liudininkų elgesys pagalbos reikalaujančioje situacijoje priklauso nuo skirtingų dalykų. Labiau tikėtina, kad nelaimę pastebės praeivis, kuris eina vienas, nei praeivių grupė, kadangi grupėje esantys žmonės dažniau susitelkę į tai, kas vyksta tarp jų nei tai, kas vyksta aplinkui. Tačiau tai dar nereiškia, kad pagalba bus suteikta, kadangi pakliūname į paradoksalią situaciją – situaciją pastebėjęs liudininkas pradeda žvelgti į tai, kaip reaguoja aplinkui esantys žmonės ir, jeigu jie nesiima veiksmų, gali būti, kad liudininkas pagalvos, jog situacija nėra tokia skubi, kad galbūt kiti turi daugiau kompetencijos įvertinti situacijos reikšmingumą.
Kaip įveikti liudininko efektą? Be abejo, vienas iš svarbių aspektų – žinojimas, kad aplinkui esant didesniam žmonių kiekiui, mažėja tikimybė, kad kažkas padės. Medicininis išsilavinimas arba tvirtas žinojimas, kaip suteikti pirmąją pagalbą, savigynos išmanymas, empatija, nelaimės ištikto žmogaus pažinojimas, visi šie aspektai didina šansus, kad suteiksite pagalbą kitam esant pavojingai situacijai. Taip pat svarbu individualus įvertinimas – galvojimas, kad į nelaimę pakliuvęs žmogus yra vertas pagalbos.
Šaltiniai:
You must be logged in to post a comment.