Apie sapnus, arba kodėl nereiktų tikėti sapnininkais (II dalis)

Apie sapnus, arba kodėl nereiktų tikėti sapnininkais (II dalis)

Toliau tęsiu tekstų rašymą apie sapnus. Pirmojoje tekstų serijos dalyje, kurią galite perskaityti ČIA, sužinojome Froido sapno sampratą, kodėl sapnuojame ir tai, kad sapnas cenzūruoją tikrąjį turinį ir paverčia jį slaptuoju. Taip pat pasvarstėme, kodėl neverta tikėti sapnininkais, todėl jei neskaitėte pirmosios teksto dalies, bus visai naudinga ją perskaityti, kadangi bus lengviau suprantama informacija šioje dalyje.  Šiame tekste sužinosite apie Froido aptariamus sapno simbolius, kodėl sapnuojame, sapno analizės technikas ir ryšį tarp išreikštojo ir slaptojo sapno turinio.

Iliustracija – Nicolas Malinowsky

Sapno funkcija

Būtent Froido sapnų teorijoje sapno funkcija suvokiama kaip miegą apsauganti. Toks požiūris skiriasi nuo iki tol vyravusio požiūrio, kad sapnai trikdo miegą. Sapnas reaguoja į psichinį dirginimą jį patenkindamas, kad žmogus galėtų toliau miegoti. Atsakyti į šį klausimą austrų psichologui taip pat padėjo vaikų sapnų analizė.

Sapno analizės technikos

Sėkmingam sapno aiškinimui reikalingos sapno aiškinimo technikos. Froido supratimu, sapno analizėje svarbiausią vaidmenį vis tiek atlieka sapnavęs žmogus, kadangi esminė informacija yra jo galvoje, o psichoanalitikas gali padėti tą informaciją atkurti ir suprasti. Autorius pateikia gana painią mintį, kuri tai iliustruoja: „…gali būti ir net labai tikėtina, jog sapnavusysis žino, ką jo sapnas reiškia, jis tik nežino, kad tai žino, ir todėl yra įsitikinęs, kad nežino“. Taigi, matome, kad čia – ypač svarbus yra nesąmoningas patyrimas ir pasąmonėje esanti informacija. Siekiant geriau suprasti sapną, psichoanalitinėje sapnų aiškinimo teorijoje siūloma sapną skaidyti į atskirus elementus ir kiekvieną jų analizuoti atskirai, skatinant žmogų ką nors prisiminti apie kiekvieną elementą ir, netgi jei jis tvirtina nieko neprisimenantis, raginti bandyti tai padaryti, nes kažkas vis tiek turi ateiti į galvą. Tai aiškinama tuo, kad sapnuose dažnai atsikartoja paskutiniu metu žmogui nutikę įvykiai, kuriais remiantis žmogus gali pasiekti ir dar vėliau nutikusius įvykius. Raginant žmogų pasakyti, su kuo jam asocijuojasi viena ar kita sapno dalis, Froidas naudojo laisvųjų asociacijų metodą, kuomet prašoma sakyti viską, kas ateina į galvą, kadangi tai padeda pasiekti pasąmonėje esantį turinį ir kompleksus. Asocijuojančiam žmogui ne visos mintys atėjusios į galvą, gali būti priimtinos, todėl jis taikys tam tikrą cenzūrą šioms mintims, bandys jas nuslėpti.

Ryšys tarp išreikšto turinio ir slaptųjų minčių

Froido teorijoje svarbią sapno supratimo dalį sudaro nustatymas, koks ryšys egzistuoja tarp išreikšto sapno turinio ir sapno slaptųjų minčių. Išreikštas sapno turinys kartais gali būti nedidelė sudedamoji slaptųjų sapno minčių dalis. Sudėtingą strūktūrą, kuri būna sudarytą iš slaptųjų sapno minčių, gali atspindėti labai nedidele išreikšto sapno turinio dalis, o kartais vos užuomina į ją. Kitas pasitaikantis dviejų sapno turinio dalių ryšys – slaptųjų sapno minčių pavaizdavimas tokia forma, kuri remiasi žodžių sąskambiu. Pavyzdžiui, „…sapnuotojas lipa į kalną, nuo kurio itin toli matyti“. Vėliau, jau po sapno, sapnuotojas prisimena, ne kopimą į kalnus, o tai, kad vienas jo pažįstamų leidžią leidinį „Apžvalga“. Nes užlipus ant kalno, atsiveria didelis vaizdas. Paskutinysis galimas santykis tarp sapno elementų – simbolinis. Tik simbolius dažniausiai ir aiškina sapnininkai, tačiau juos reiktų suvokti žymiai plačiau nei rašoma sapnininkuose. Dešimtoje savo paskaitoje Froidas pasakoja apie sapno simboliką. Simbolį reiktų suprasti kaip nuolatinį sapno elemento ir jo vertinio santykį. Simboliškai sapne vaizduojama tik kai kurie dalykai. Tai yra tėvai, vaikai, broliai ir seserys, žmogaus kūnas kaip visuma, gimimas, mirtis. Tėvai dažnai vaizduojami kaip karalius ar karalienė, žmogaus psichika – kaip namas. Daug dėmesio Froidas skiria seksualiniam simboliams sapnuose. Jis teigia, kad viskas, kas pailga, kas gali sužaloti, reiškia falą. O visi objektai ir daiktai, kuria savyje kažką talpina, reiškia moterišką lytinį organą. Pasak jo, sapnai, kuriuose grojame bet kokiu muzikos instrumentu, reiškia masturbaciją.

Nors Froidas labai daug sapno simbolių seksualizavo, svarbu suprasti, kokia simbolių esmė. Jis akcentavo, kad simboliais sapnuose reiškiasi tik kai kurie pagrindiniai dalykai, todėl žinant simbolio reikškmę, nereiškia, kad automatiškai suprasime visą sapno prasmę. Be simbolių sapne glūdi dar daug užkoduoto turinio, taip pat pastarųjų įvykių konktekstas, kuriuos žmogus patyrė, vaikystės patirtys. Todėl sapną svarbu analizuoti holistiškai, t.y., kreipti dėmesį į visas detales, o ne tik į simbolius.

Seksualinių dalykų akcentavimą Froidas aiškina tuo, kad sapnas yra infantilus ir archajiškas. Sapnas kartais gali sugrąžinti į priešistorę, kuri yra 2 tipų – individuali ir filogenetinė (žmonių rūšies). Sapnuojant mes sugebame pasinaudoti pirmųjų vaikystės metų informacija, kuri mums atrodo užmiršta. Taip pat sapnuose iškyla visas vaiko psichikos gyvenimas, kartu su egoizmu, incestiniu meilės objektų. Visi šie bruožai mus nukelia į infantilų lygmenį. Froidas teigia, kad tai rodo, jog nesąmoninga psichikos veikla yra infantili. Sapnas ne tik pažadina primityvią  mūsų minčių raiškos formą, tačiau ir primytivaus psichikos gyvenimo ypatybes, pavyzdžiui, pradinius seksualinius gyvenimo protrūkius

Taigi, šiame tekste pratęsėme pagrindinių Froido sapnų teorijos idėjų aiškinimą. Nors tai tik 2 teksta, manau, kad to pakanka, kad susidarytumėte įspūdį, apie ką daugiau/mažiau Froidas kalbėjo sapnų srityje. Akivaizdu, kad visas sapno suvokimas skiriasi ir yra žymiai sudėtingesnis, nei jį pateikia sapnininkai. Norintiems giliau susipažinti su šia klasikine sapnų analizės teorija, siūlau paskaityti Froido paskaitas, kuriomis remiantis ir buvo parašytas šis tekstas. Pilnas knygos pavadinimas ir leidykla nurodyta šaltinių sąraše. III-iajame tekste sužinosite jau apie modernią sapnų analizės teoriją, kurios pagrindinis autorius yra Ernestas Hartmannas. Teorija kurta XXa. antroje pusėje ir pateikia labai įdomių įžvalgų. Manau, kad susipažinę su šiomis teorijomis geriau suprasite savo sapnus, nepasitikėsite vien sapnininkais ir sapnai jūsų taip nebegąsdins.

Šaltiniai:

Freud, S. (1999). Psichoanalizes įvadas. Paskaitos. 73-208. Vilnius: Vaga.