Suprasti Froidą

Šiandien yra Zigmundo Froido (Sigmund Freud) (1856-1939) gimtadienis. Atsitiktinių praeivių gatvėje paprašius įvardyti kokio nors žymaus psichologo pavardę, tikriausiai daugelis įvardytų būtent Froidą. Ir iš tiesų, šio mąstytojo ir praktiko idėjos paliko didžiulį įspaudą ne tik psichologijos, bet ir viso pasaulio kultūros istorijoje ir yra į ją taip įsismelkusios, kad daugelis to turbūt net nesuvokia. Tam tikra prasme, Froidas pakeitė iki tol egzistavusią žmogaus sampratą. Žinoma, viename straipsnyje neįmanoma skaitytojo išsamiai supažindinti su Froidu ir jo idėjomis, bet pabandysiu jas bent truputį nušviesti. Šiame straipsnyje yra aptarta, kodėl Froido idėjos kritikuojamos, kodėl jis svarbus mokslui, kultūrai, kūrybiškumui, kokios jo idėjos gyvos ir dabar.

Mes dažnai vadiname Zigmundą Froidą psichologu, tačiau Froidas buvo gydytojas, jei tiksliau – jis buvo neurologas. Tuo metu apskritai tikrų psichologų buvo dar labai nedaug, kadangi psichologija kaip atskiras mokslas susikūrė tik 1879 m. Zigmundas Froidas yra žinomas dėl to, kad sukūrė savitą ir iki tol neregėtą teoriją ir praktiką, kurios pagalba bandė gydyti psichikos sutrikimų turinčius asmenis. Šį metodą jis pavadino psichoanalize. Oficialia psichoanalizės pradžia galima laikyti 1900-uosius metus, kai išėjo Froido veikalas „Sapnų analizė“, tačiau, žinoma, idėjos brendo kur kas anksčiau. Kaip keliais sakiniai kalbėjo pats Froidas vieninteliame savo interviu, kuriame buvo įrašytas jo balsas:

„Pradėjau savo profesinę karjerą kaip neurologas ir bandžiau gydyti neuroze sergančius savo pacientus. Su vyresnio draugo įtakos pagalba ir dėka mano paties pastangų, atradau svarbių naujų faktų apie pasąmonę psichikos gyvenime, instinktyvių poreikių vaidmenį ir t.t. Iš šių atradimų išaugo nauja mokslo sritis – psichoanalizė, kuri yra psichologijos mokslo dalis ir naujas būdas gydyti neurozes.<…> Žmonės netikėjo mano atrastais faktais ir manė, kad mano teorija yra bjauri. Pasipriešinimas buvo stiprus ir negailestingas, bet galiausiai man pavyko atrasti pasekėjų ir įkurti Tarptautinę Psichoanalizės Asociaciją.

Bet kova dar nebaigta “

Zigmundas Froidas, 1938,
interviu BBC

Froidiškas žmogus

Froido sampratoje žmogus yra būtybė, kuri iš esmės savęs sąmoningai nekontroliuoja. Kitaip sakant, žmogus nėra „šeimininkas savo paties namuose“. Bandai būti šeimininkas savo namuose ir viską kontroliuoti, tačiau tau nepavyksta, nes pasąmonė yra tas variklis, kuris turi vadžias. Šiuo aspektu matome, kad Froidiškojo žmogaus samprata yra gana deterministinė.

Apie ką yra teorija?

Psichoanalizės teoriją galima pavadinti motyvacijos teorija, nes ji siekia suprasti žmogaus motyvaciją. Taip pat psichoanalizė yra ir dinaminė teorija. Tai reiškia, kad žmogaus elgesį ir apsprendžia viduje esančios jėgos. Dabar ši samprata yra žymiai labiau išplėtota, tačiau būtent froidiškoje (vėliau radosi įvairių psichoanalizės atmainų, pvz., jungiškoji) psichoanalizėje dinamiškumas reiškėsi per konfliktą. Žmogaus psichika savo prigimtimi nėra vieninga, ji yra konflikte su pačia  savimi ir savęs gerai nepažįsta. Mūsų psichika yra nuolat trikdoma konfliktų, kadangi joje susilieja dvi priešingos varos – Eros ir Thanatos, t.y. gyvenimo ir mirties varos, destruktyvioji ir kūrybiškoji mūsų prigimties pusė. Svarbiausia yra tai, kad toks požiūris, kokį skelbė Froidas, yra gelminis, kadangi tos konfliktų priežastys mums yra paprastai būdais neprieinamos, kadangi jo esti pasąmonėje.

Išstumta informacija

Kitas labai svarbus psichikos aspektas, kurį nagrinėjo Froidas – gynybos mechanizmai, kurie iš esmės yra skirti palaikyti mūsų savivertę. Mūsų sąmonė ginasi, pavyzdžiui, per daug mums skausminga, nemaloni informacija, norai ar potraukiai gali būti išstumiama, t.y. iš sąmoningo tos informacijos suvokimo ji perkeliama į nesąmoningą ir taip yra apsaugoma mūsų sąmonė, tačiau išstumta informacija gali bet kada sugrįžti.

Psichoseksualinės stadijos

Froidas buvo vienas pirmųjų mokslininkų skyręs dėmesio vaikų raidai. Psichoseksualinės stadijos psichoanalitinėje teorijoje yra vaiko vystymosi stadijos, kurių kiekvienos metu, centre atsiduria tam tikrų poreikių patenkinimas, kuris yra susijęs su specifine erogenine zona. Froidas išskyrė oralinę, analinę, falinę, latentinę ir genitalinę vystymosi stadijas. Kiekvienos stadijos laikotarpiu, pagrindinis poreikių patenkinimas vyksta per tam tikrą vietą, pvz., oralinės stadijos metu epicentre atsiduria poreikiai, kurie yra patenkinami per burną: maitinimas krūtimi, visokių daiktų ir kūno dalių čiulpimas, dėjimas į burną ir t.t. Jei poreikiai patenkinami nepakankamai arba patenkinami per daug, yra rizika, kad vaikas gali užsifiksuoti šioje stadijoje ir suaugus, asmuo gali pradėti daug rūkyti, valgyti, būti ciniškas. Šių stadijų esmė yra tame, kad kuomet poreikiai jų metu yra patenkinami ne taip, kaip reikėtų, asmuo vėliau gali pasižymėti elgesiu, kuris atspindi nepatenkintus tos erogeninės zonos poreikius.

Edipo mitas ir kultūros įtaka

Turbūt daugelis esate girdėje mitą apie graikų karalių Edipą, kuris nužudė savo tėvą ir vedė savo motiną. Froidas labai domėjosi kultūrų istorija, mitologija, pats turėjo didžiulę Egipto relikvijų kolekciją. Šis domėjimasis kultūra ir mitologija atsispindi jo darbuose. Pvz., Edipo kompleksas, kuris skamba panašiai kaip ir pats mitas: berniukas trokšta savo mamos ir savo tėvą mato kaip konkurentą, todėl nori jį nužudyti. Tačiau nereikia šitos vietos suprasti pažodžiui. Edipo kompleksas kalba apie lyties apspręstą identiškumą.  Nužudymas čia yra atsiskyrimo simbolis, tačiau Edipo komplekso sprendimo metu vyksta ne tik atsiskyrimas, bet ir identifikacija.  Edipo komplekse atsispindi santykio su autoritetu siekimas. Berniukas ieško patvirtinimo iš mamos, kad jis yra šaunus vyras. Tėvas šiuo atveju diktuoja socialines normas ir yra meilės objektas motinai. Sėkmingai išsprendus šį kompleksą, berniukas gali pasiekti tėvą ir vėliau nuo jo atsiskirti.  Moterys abejoja savo moteriškumu, vyrai abejoja savo vyriškumu, todėl ir randasi konkurencija su tos pačios lyties tėvu, kadangi tik taip sau patvirtinamas lytiškumas.

 

Priešinimasis ir kritika

Kodėl Froido idėjos buvo kritikuojamos ir taip nenoriai iš pradžių priimamos yra ne vienas atsakymas iš šį klausimą. Turbūt vienas aiškiausių – to meto istorinė, sociokoltūrinė padėtis. Froido idėjos apie nevaldomus seksualinius potraukius, apie potraukį priešingos lyties tėvui ir norą nužudyti tos pačios lyties tėvą, apie tai, kad mūsų asmenybė susiformuoja iki 5-erių metų ir paskui vargiai kinta, akivaizdu, kad buvo priimamos neigiamai, kadangi šios idėjos skelbė dalykus, kurių mes nenorėtume žinoti. Galima sakyti, kad Viktorijos era buvo  autoritariška, o tai reiškia, kad kuo labiau autoritariška yra visuomenė, tuo sunkiau individui būti individu. Įdomu, kad Froido teorija puikiai ir paaiškina, kodėl žmonės jo idėjų nepriėmė. Taip pat tokioms idėjoms suprasti reikėjo laiko, kadangi pagal to meto laikmečio dvasią, tai buvo tabu temos. Kaip ir aišku, kodėl jo idėjos nebuvo priimtos išskėstomis rankomis plačiojoje visuomenėje, tačiau dėl ko priešinosi mokslo žmonės? Pirmiausia tai, kad Froidas savo teoriją parėmė ne eksperimentiniais tyrimais, o vien atvejais iš savo klinikinio darbo praktikos, todėl mokslo pasaulis neskubėjo generalizuoti jo atradimų, juolab, kai dauguma jo idėjų ir atradimų sukasi aplink pasąmoningąją mūsų psichikos dalį, o tai yra dar sunkiau patikrinama eksperimentiškai. Taip pat dauguma jo klientų buvo jaunos, nevedusios, išsilavinusios aukštesniosios klasės moterys, taigi, tai gana siauras visuomenės ratas. Svarbu ir tai, kad Froidas naudojosi užrašais iš savo psichoterapijos sesijų arba jas atkurdavo atmintyje, todėl žodžiai, kuriuos pasakydavo jo pacientai, galėjo būti interpretuojami klaidingai ir šališkai, norint patvirtinti savo iškeltas hipotezes.

Idėjos, atlaikiusios „puolimą“

XX a. pabaigoje buvo išanalizuota 2500 įvairių disciplinų tyrimų, kurie bandė patikrinti Froido idėjų patikimumą. Kai kurios jo idėjos iki šiol yra moksliškai nelabai galimos patriktinti: ego, id, super ego, mirties vara, libido, tačiau kaip teoriniai konstrukai su žymiai labiau išplėtota prasme jie vis tiek naudojami psichodinaminėje teorijoje. Kai kurie tyrimai patvirtino kelias jo idėjas:

  • Patvirtinti kai kurie charakterio bruožai „oralinėms“ ir „analinėms“ asmenybėms (čia turima galvoje asmenybės fiksacija oralinėje arba analinėje stadijoje)
  • Kastracijos baimė
  • Idėja, kad sapnuose atsispindi emociškai svarbios temos
  • Kai kurie Edipo komplekso aspektai

Idėjos, kurios buvo tikrinamos, bet eksperimentai vaisingų rezultatų nedavė:

  • Sapnuose simboliškai išreiškiami norai ir troškimai
  • Asmenybė susiformuoja iki 5-erių metų ir po to beveik nesikeičia
  • Kai berniukai sprendžia Edipo kompleksą, perima tėvo socialines normas iš baimės

Idėjų svarba

Kaip savo paskaitoje apie psichoanalizę kalbėjo Toronto universiteto profesorius Jordan’as Peterson’as: „Froidas klydo naudingai“. Tuo norima pasakyti, kad jo idėjos, kurios tuo metu neabejotinai pralenkė laiką ir buvo priimtos labai kritiškai, be galo daug davė tik savo pradžią išgyvenančiam psichologijos mokslui, kadangi kritika ir noras įrodyti, kad tos idėjos yra klaidingos atnešė krūvą vaisingų rezultatų, paskatino atsirasti įvairias psichologijos kryptis.

Šaltiniai:

Jordano Petersono asmenybės psichologijos paskaita apie psichoanalizę – http://bit.ly/2pQdCSR

Froido muziejaus Londone YouTube kanalas – http://bit.ly/2pQ1EbH

Wikipedia

Schultz, D. P., & Schultz, S. E. (2015). A history of modern psychology. Cengage Learning.


Komentarai uždrausti.