Prieš kurį laiką Facebook grupėje „Feminizmas“ komentaruose pastebėjau užsimezgusią diskusiją, kurios objektas buvo klausimas, ar psichologijos mokslas nėra persmelktas seksizmo? Kaip būsimą psichologą mane apėmė nemažas nustebimas, kad toks klausimas yra keliamas apskritai ir aš pamaniau, kad tai tikriausiai susiję su tam tikrais atskirais atvejais, kai kas nors, kur nors pasakė kažką seksistinio. Tačiau klausianti pusė iš karto klausimą patikslino taip, jog atrodo, kad ne konkretūs atvejai yra sesksistiniai ir antifeministiniai, tačiau visa psichologijos mokslo fundamentali bazė yra tokia. Kadangi su tokiais svarstymais nesutinku, norisi apginti psichologiją. Kad pavyktų tai padaryti, reikia pažvelgti į viską nuo pradžių.
Psichologijos pradžia
Tam, kad galėtume suvokti, ar psichologija yra persmelkta seksizmo, reiktų pažvelgti, kokia buvo šio mokslo raida bei peržvelgti šio mokslo principus. Pradėsime nuo trumpų istorinių faktų apžvalgos. Psichologija kaip atskiras mokslas yra dar pakankamai jaunas, jo pradžia datuojama 1879 m., kai Wilhelmas Wundtas Leipcige įsteigia pirmąją psichologijos laboratoriją. Prasidėjusi Europoje psichologija netrunka persikelti už Atlanto, kur tampa neįtikėtinai populiari ir pradeda vystytis išties didžiuliais tempais. Žinant tų laikų nuotaikas prestižiniuose universitetuose, galime teigti, kad praėjus viso labo 16 metų (1894) nuo „oficialios“ psichologijos įsteigimo pradžios, daktaro laipsnį gauna pirmoji moteris – Margaret Floy Washburn. Balsavimo teisę amerikietės gauna tik 1920 m., tačiau įtakingiausios pasaulyje psichologijos asociacijos – Amerikos psichologijos asociacijos (est. 1892) – prezidente jau 1905 m. išrenkama Mary Whiton Culcins. Taigi, nors psichologija kaip ir visi kiti mokslai tuo metu yra vyriškas mokslas, svarų indelį į šio mokslo raidą, galima sakyti, iš karto pradeda nešti ir moterys.
Kas vyksta Senajame Žemyne? 1885 m. Jaunas žydų kilmės neurologas vardu Zigmundas Froidas apsilanko Paryžiuje, kur stažuojasi Jean’o-Martino Charcot klinikoje ir stebi isterijos gydymą hipnoze. Kaip žinia, Viktorijos laikų vakarų Europoje isterija būdavo dažnas sutrikimas, kurį dažniausiai diagnozuodavo moterims. Sutrikimo gydymas pasižymėdavo išties nehumaniškais metodais kaip priverstinis moters dirginimas iki orgazmo, uždarymas „beprotnamiuose“ ir net chirurginės intervencijos, kurių metu būdavo šalinama gimda. Taigi, grįžtant prie Froido, jaunasis gydytojas po stažuotės Paryžiuj sugrįžta į Vieną ir netrukęs pradeda verstis individualia praktika. Šiek tiek kitokį hipnozės variantą Froidas perima iš savo vyresnio kolegos Josifo Breurio, kuris tuo metu gydo daugybę isterinių simptomų turinčią pacientę, kurią pavadina Anna O. (tikrasis vardas Bertha Pappenheim). Breuris skatino pacientę hipnozės metu kalbėti apie simptomus ir tokio gydymo eigoje buvo pastebėtas simptomų palengvėjimas. Šį metodą jie tuomet pavadino „talking cure“ (gydymas kalbėjimu). Tai duoda pradžią užgimstančiai pirmajai pasaulyje psichoterapijai, kuri Froido buvo pavadinta psichoanalize. Beje, Anna O. buvo feministė ir socialinė aktyvistė.
Nenuostabu, kad Froidas yra persona non grata ne tik feminizmo pasaulyje, bet ir eksperimentinėje psichologijoje apskritai. Froidas kaltinamas falocentrizmu, taip pat tuo, kad jo prielaidos iškeltos tik iš klinikinių atvejų. Iš dalies galima su kritika sutikti, tačiau yra ir BET. „Bet“ susijęs su tuo, kad nors jo teorija buvo labiau apie vyrus, tačiau jis buvo apskritai vienas pirmųjų atkreipusių dėmesį į moterų vidinių poreikių svarbą, bandė suprasti, iš kur kyla jų sunkumai ir kaip galima būtų padėti humaniškais būdais, t.y. pokalbiu. Rudenį socialinius tinklus drebino #metoo, kuriuo buvo siekiama atkreipti dėmesį į seksualinį priekabiavimą prie moterų. Froidas buvo vienas pirmųjų, kuris pokalbių būdu prisikasdavo prie moterų trauminių patyrimų, kurie dažnai būdavo susiję su seksualinėmis traumomis ir matė tų traumų padarinius ir juos aprašė. Vien už tai feminizmo atstovų jis turėtų būti vertinamas kaip svarbi figūra. Kai kurios jo idėjos, pvz., penio pavydo idėja žvelgiant iš nūdienos perspektyvos atrodo neįtikėtina, bet čia svarbu tai, jog Froidas nekėlė šios idėjos lyg iš niekur nieko, ši idėja kilo iš realių pacienčių patirčių, kai jos pasakojo apie tai, jog manydavo, kad penio neturi tik „silpnos“ moterys. Kitas svarbus aspektas suprantant Froido ir kitų psichoanalitikų darbus ir idėjas, yra vertinimas ne tik iš šiuolaikinės perspektyvos, bet ir iš laikmečio, kai tos idėjos buvo keliamos. Užspausta Viktorijos laikų vakarų Europos visuomenė tikrai turėjo problemų su seksualumu ir įvairiomis dogmomis, tad svarbu suprasti ir vadinamąją „laiko dvasią“. Socialinė nelygybės praraja tarp vyrų ir moterų buvo didžiulė, todėl visai suprantama, kad tokių pacienčių su vadinamu „penio pavydu“ galėjo rastis. O juk ne visos Froido idėjos atlaikė laiko iššūkį ir vėliau tyrimais nebuvo patvirtintos, tačiau kai kurios išliko. Froidas daug kur klydo, bet jo klaidos ir tiems laikams radikalios idėjos paskatino ne vieną mokslininkų kartą ieškoti atsakymų į Froido keltus klausimus ir pamatyti, kad jis ne visur buvo teisus, o tai skatino ir naujų psichologijos krypčių tyrimus ir radimąsi. Kalbant apie Jungą, jis tikrai buvo genialus autorius ir praktikas. Atsiskyręs nuo Froido toliau plėtojo savo psichoterapijos kryptį, kurią vadino analitine terapija. Jo aprašyti archetipai paliko svarų indėlį. Garsieji archetipai anima ir animus atspindi tai, kad mūsų psichika yra labai įvairi. Anima yra moteriškoji dalis vyro psichikoj, o animus – vyriškoji dali moters psichikoje. Tai pripažinimas, kad mes visi turime abiems lytims būdingų savybių. Galima ginčytis, kad toks skirstymas į skirtingų lyčių psichologines savybes yra seksistinis, egzistuojantys tam tikri psichologiniai skirtumai tarp lyčių yra, tačiau jie nereiškia, kad kažkuri lytis pranašesnė už kitą, ji tik reiškia, kad jos nėra tapačios. Žvelgiant iš žmogiškosios pusės Jungas bus linčiuojamas už įvairius psichologijos etikos nusižengimus kaip kad lytinių santykių turėjimą su paciente. Tiesa, tuo metu psichologų ir psichoterapeutų profesinė etika tik žengė pirmuosius žingsnius.
Problemą taip pat matau ir tame, kad neatsižvelgiama į tai, jog tiek Froido, tiek Jungo pasekėjai ne tik toliau plėtojo, tobulino jų prielaidas ir idėjas, bet ir kėlė naujas, tikrino jas daug moksliškesniais metodais, tad tokia psichoterapija, kokia vykdavo anais laikais iš esmės nebevyksta.
Psichologijos mokslas
Psichologiją galima apibūdinti kaip mokslą, kuris siekia pažinti ir suprasti žmogaus psichiką ir elgesį. Čia svarbiausias žodis yra mokslas, o tai reiškia, kad siekiant suprasti psichiką ir elgesį yra taikomas mokslinis metodas. Keliamos prielaidos, pasirenkamas prielaidų tikrinimo būdas (dažniausiai – eksperimentas, stebėjimas, ryšio matavimas), bandomas užtikrinti pakartojamumas, t.y. turi būti galimybė tyrimą pakartoti ir gauti tokius pačius arba labai panašius rezultatus. Taigi, vienintelis seksizmas šioje vietoje gali būti nebent seksistinių prielaidų kėlimas, o tai priklauso nuo individualių mokslininkų. Psichologijos tikslas apskritai yra geriau suprasti žmogų ir jam padėti (didžiąją daugumą atvejų, kadangi tokio dalyko kaip reklamos psichologija naudą galim tikrai kvestionuoti), bet iš esmės beveik visi tyrimai yra nukreipti į pagalbą žmogui. Be to, moterų šiame moksle su laiku vis daugėjo ir dabar jų kiekis yra žymiai didesnis nei vyrų. Jei pažvelgsime į psichologijos studijas įstojančių studentų santykį, jis būna labai netolygus – 5:1;10:1 tokiais santykiais moterys dominuoja šioje studijų programų kryptyje prieš vyrus.
Psichologai tikrai nemedikalizuoja, nes jie nėra medikai, o patologizavimas yra labai saikingas. Galbūt niekam nekyla susidomėjimas, kodėl sakoma psichologinis sutrikimas, o ne psichologinė liga. Tuo būtent siekiama kuo mažiau patologizuoti ir klijuoti etikečių. Juk būna sutrinka virškinimas ar ne, tai lygiai taip pat gali sutrikti ir nerimas ar kitos psichikos funkcijos. Todėl sutrikimo naudojimas vietoj ligos tik įrodo, kad patologizuoti siekiama labai atsargiai, tačiau tam tikrą patologiją kažkokiu būdų vis tiek reiškia išreikšti, todėl renkamasi sutrikimo terminas. Atliekant asmens psichologinį įvertinimą siekiama ne tik pabrėžti sutrikusias vietas, bet ir asmens galias bei resursus, kurie galėtų padėti kovoti su iškilusiomis problemomis.
Psichoterapija
Jei dėl psichologijos tikslo padėti žmogui galima tam tikrais labai specifiniais atvejais suabejoti, dėl tokios psichoterapijos misijos yra visiškai neabejojama. Iki XX a. antros pusės pradžios psichoterapijos naudą galima buvo grįsti psichoterapeutų tikėjimu, kad jie mano, kad tai žmogui tikrai padeda. Tačiau greitai prasidėjo psichoterapijos efektyvumo tyrimų bangos. Nors toks uždavinys kaip psichoterapijos efektyvumo išmatavimas yra sudėtingas, šį tą padaryti pavyko ir šiandien jau žinome, kad pagrindinių psichoterapijos mokyklų psichoterapijos yra efektingos, taip pat žinome, kad itin didelį vaidmenį atlieka ne kiek pati psichoterapija, bet pats psichoterapeuto asmuo.
Galios santykiai psichoterapijos metu, žinoma, yra nelygūs, kadangi žmogus į terapeutą ar terapeutę kreipiasi turėdamas sunkumų, dažnai su nežinia, kas vyksta psichoterapeuto kabinete. Netolygus galios santykis išnaudojamas pagalbai suteikti ir tai nereiškia netolygios pagarbos, kadangi psichoterapijoje siekiama bet kurį žmogų priimti besąlygiškai. Psichoterapijų šiandien yra daug, jos prieinamesnės nei anksčiau, todėl pasirinkimas didelis. Jei nemielos Froido ar Jungo idėjos, visada galima rinktis kognityvinę, egzistencinę ar humanistinę psichoterapiją.
Apibendrinimas
Norėtųsi, kad perskaičius šį straipsnį daugiau minčių kiltų apie tai, kad psichologija nėra persmelktas seksizmo nei minčių, kad visgi yra persmelkta seksizmo. Seksistinių tendencijų galima pamatyti beveik kiekvienoje Froido ar Jungo amžininkų teorijoje, tačiau tai sąlygoja labiau seksualumo prasme represyvus laikmetis, kuriame jie gyveno ir kūrė.
Šaltiniai:
http://www.apa.org/about/governance/president/bio-mary-whiton-calkins.aspx
http://www.apa.org/pi/women/programs/psychology/index.aspx
http://www.carl-jung.net/animus.html
https://en.wikipedia.org/wiki/Anna_O.
You must be logged in to post a comment.