Kodėl žmonės tiki horoskopais?

Astrologai ir panašaus plauko veikėjai dažnai mums pasakoja, kad ateinantys metai, mėnesiai, savaitės ar dienos Jūsų horoskopui bus ypatingi, sudėtingi, atnešiantys netikėtumų ir pan. Blemba, jei esi gyvas, tai bet kuriuo atveju tau metai yra ypatingi, bus kažkuria prasme sudėtingi ir atnešiantys netikėtumų. Tikriausiai visi turite draugų ar pažįstamų, kurie tiki horoskopais. Galbūt keliate klausimą, kodėl jie jais tiki, o gal to ir nedarote, visiškai nesvarbu, nes šį kartą čia vis tiek tai aptarsime. Atsakymas į klausimą, kodėl žmonės tiki horoskopais, astrologija, būrėjais, yra labai paprastas – Barnumo efektas (arba Forerio). Tačiau įvardinti efekto pavadinimo neužtenka, pažvelkime į jį plačiau.

Stop kadras iš filmo „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“.

Barnumo efektas yra apibūdinamas kaip žmonių tendencija tikėti tam tikra informacija, kuris skirta būtent jiems, nors iš tikrųjų yra labai neapibrėžta ir gali tikti labai dideliam kiekiui žmonių. Tai apima horoskopus, skaitymus iš delno, įvairius būrimus ir kai kuriuos asmenybės testus. Šį efektą galima priskirti žmogaus mąstymo šališkumams (angl. cognitive biases), kurių mes turime tikrai daug (apie kai kuriuos jų jau esu rašęs).

Garsiame bandyme, kuris vyko 1949 m. psichologas Bertramas Foreris 39 savo studentų paprašė užpildyti asmenybės klausimyną ir vėliau kiekvienas gavo  savo asmenybės profilį remiantis klausimyno rezultatais. Šuo buvo pakastas tame, kad Foreris visiems studentams davė ne asmenybės testo rezultatus, o aprašymą iš laikraščio astrologijos skilties. Visi gavo vienodus aprašymus apie save (tačiau to nežinojo) ir buvo paprašyti įvertinti aprašymo tikslumą 5 balų skalėje. Stebina ar ne, bet vidurkis buvo 4,26. Kad negalvotumėt, jog tai tik atsitiktinumas, eksperimentas per šitiek metų buvo pakartotas ne kartą ir vidurkis išlieka maždaug toks pats – 4,2.

Kodėl studentai tokiu aukštu balu įvertino jų asmenybės apibūdinimus, jei jie visi buvo vienodi? Juk mes visi tokie skirtingi. Atsakymas gana paprastas. Panaudoti teiginiai buvo teigiamai apibūdinantys žmogų ir socialiai pageidaujami, t.y. apibūdintos tokios žmonių savybės, kurias daugelis norėtų turėti arba galvoja turįs. Tokių teiginių pavyzdžiai galėtų būti: „esate linkęs lengvai nepasiduoti kitų nuomonei“, “susidūręs su sunkumais nepasiduodate ir ieškote būdų kaip juos įveikti“.

2007 m. mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyviai turėjo sureitinguoti tam tikras asmenybės savybes. Reikėjo pažymėti, kiek jų manymu savybė yra socialiai pageidaujama ir kiek atitinkanti juos. Nustebsite, o gal ir ne, bet tos savybės, kurios buvo sureitinguotos kaip socialiai pageidaujamos, buvo sureitinguojamos ir kaip atitinkančios žmonių „tikrąjį aš“.

Didesnį polinkį tikėti pateikta informacija lemia ir tai, jei mums atrodo, kad pateikiama informacija yra skirta būtent mums. Taip nutiko ir Forerio bandymo metu. Jis sakė, kad pagal testo duomenis kiekvienas gaus individualų savo asmenybės aprašymą. Kitas svarbus aspektas – tikime autoritetais. Kadangį bandymą atliko dėstytojas, kurį studentai daugiau ar mažiau laiko patikimu žmogumi, buvo lengviau patikėti gautais asmenybės aprašymais.

Panašus į Forerio bandymą eksperimentas atliktas televizijoje skirtingose šalyse:

Šaltiniai:

https://cortecs.org/wp-content/uploads/2014/12/the-barnum-effect-in-personality-assessment-a-review-of-the-literature.pdf

https://www.cse.iitk.ac.in/users/se367/13/submissions/eraj/project/report.pdf

 



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.