Asmenybės sutrikimą galima apibrėžti kaip specifinį mąstymo, jautimo ir elgesio būdą, kuris yra nukrypęs nuo kultūrai būdingų normų, kelia distresą, apsunkina funkcionavimą ir šis paternas yra stebimas ilgą laiką, paveikia tarpsmeninius santykius, tęsiasi socialinėse ir asmeninėse situacijose. Taip pat svarbus diagnostinis kriterijus yra tai, kad tokios būsenos negalime geriau paaiškinti kitais psichikos sutrikimais. Jei galime, galbūt tai nėra asmenybės sutrikimas. Asmenybės sutrikimai nuo kitų psichikos sutrikimų skiriasi tuo, kad jie dažniausiai esti egosintoniniai. Tai reiškia, kad asmuo nemano, kad su juo yra kažkas negerai (bet yra). Tuo tarpu kitų psichikos sutrikimų atveju, žmonės suvokia, kad kažkas yra ne taip (pvz., depresijos, nerimo sutrikimų atveju). Pagal vakaruose labiausiai naudojamą DSM-V klasifikaciją, šiuo metu yra diferencijuojama 10 specifinių asmenybės sutrikimų ir 3 diagnozės, kurios turi asmenybės sutrikimo bruožų, bet nėra atskiri asmenybės sutrikimai. Tačiau yra aktyviai dirbama prie naujos asmenybės sutrikimų klasifikacijos, kurią galėsime naudoti ateityje, kadangi šiuo metu, nors klasifikacija ir egzistuoja, asmenybės sutrikimus diagnozuoti vis dar sudėtinga, o kai kurie jų yra labai panašūs ir jų simptomai persidengia. Taigi, tie 10 sutrikimų yra suskirstyti į 3 klasterius:
- A (neįprasti ir ekscentriški): paranoidinis, šižoidinis, šizotipinis asmenybės sutrikimai.
- B (dramatiški, emocionalūs, nepastovūs): antisocialus, ribinis, histrioninis, narcisistinis asmenybės sutrikimai.
- C (nerimastingi ir baimingi): vengiantis, priklausomas, obsesinis-kompulsinis (dar vadinamas anankastiniu, kad nabūtų maišomas su obsesiniu kompulsiniu sutrikimu, kuris jau yra nerimo sutrikimas )asmenybės sutrikimas.
Kas bendro visiems asmenybės sutrikimams?
Apačioje pateikti trumpi kiekvieno sutrikimo aprašymai ir pagrindiniai bruožai, kuriais pasižymi sutrikimą turintys asmenys. Tačiau yra aspektų, kurie būdingi visiems asmenybės sutrikimams:
- tokiems asmenims paprastai kyla problemų tarpasmeniniuose santykiuose, darbe, krizes patiria nestruktūruotose situacijose gyvenimo etapų, vaidmenų, stereotipų kaita)
- socialiniai ryšiai nėra ilgalaikiai arba jų beveik nėra
- maža įžvalga (paprastai neįžiūri darbo ar socialinių problemų ir nesikreipia į profesionalus)
- sunkiai pakelia stresą. Čia gali būti dėl to, kad jų asmenybės bruožų, kurie būdų pozityvūs ir apsaugojantys juos, yra ženkliai mažiau.
- paprastai naudojasi įvariais, dažnai primityviais, gynybos mechanizmais (pvz., neigimas)
-paprastai atmeta profesionalo pagalbą, siūlymą kreiptis pagalbos.
Daug kam kyla klausimų: „Tai kas tada yra normali asmenybė, Gal mes visi tada nenormalūs?“ ir pan. Šitie viršuje išvardyti punktai turėtų daugiau mažiau parodyti, kaip galėtų atrodyti harmoninga asmenybė. Žinoma, visi tie punktai turėtų skambėti atvirkščiai.
A
Paranoidinis. Neįprastai įtarus, nepasitikintis kitais, matantis slaptus kitų elgesio motyvus, kurie dažniausiai atrodo blogi. Paranoidinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės dažnai mano, kad kiti jiems nori pakenkti.
Šizoidinis. Šį asmenybės sutrikimą turintys asmenys pasižymi atitolimu nuo socialinių santykių ir menka emocijų raiška. Tokie žmonės paprastai nesiekia artimų santykių, renkasi veiklas, kuriose reikia veikti vienam, retai reaguoja į kritiką.
Šizotipinis. Jaučia diskomfortą artimuose santykiuose, gali turėti iškreiptą mąstymą, aplinkos suvokimą, pasižymėti ekscentrišku elgesiu. Žmonės su šiuo sutrikimu dažnai turi neįprastą mąstymą, linkę keistai susieti įvykius ir jų priežastis.
B
Antisocialus. Pasižymi impulsyviu, normų neatitinkančių elgesiu, nuolatiniu melavimu kitiems.
Ribinis. Nestabilumas socialiniuose santykiuose, emocinėje raiškoje, savęs įsivaizdavime, impulsyvumas. Dažnai išgyvena chronišką tuštumos jausmą, sunku užmegzti ir išlaikyti santykius.
Histrioninis. Pasižymi perdėta emocijų raiška, perdėtu dėmesio siekimu, dramatizavimu, gali jausti nepatogiai būdami ne dėmesio centre. Kartais emocijos gali reikštis per kūniškus simptomus.
Narcisistinis. Siekia, kad kiti juo žavėtųsi, gali trūkti empatijos kitiems, gali kitais naudotis, akcentuoti savo svarbumą, kuris dažniausiai būna perdėtas, grandiozinis.
C
Vengiantis. Vengiančio tipo asmenybės pasižymi nenoru įsitraukti į santykius, veiklas, kur jie nėra užtikrinti, kad juos mėgs. Pasižymi dideliu jautrumu kritikai ir baime, kad bus atstumti/atmesti, vengia santykių dėl baimės būti atmestam, gali jausti vienatvės, izoliacijos jausmus.
Priklausomas. Priklausomo tipo asmenybę turintys žmonės nuolat ieško patvirtinimų net kasdienėms savo veikloms, gali jaustis bejėgiai, kai lieka vieni, nes negeba savimi pasirūpinti. Leidžia kitiems prisiimti atsakomybę, turi žemą savivertės jausmą. Gali sutikti su dalykai, kurie jiems nepatinka dėl baimės būti atmestiems.
Obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas (anankastinis). Reiktų nemaišyti šio sutrikimo su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, kuris yra nerimo sutrikimas, nors jie ir turi persidengiančių bruožų. Šį asmenybės tipą turintiems žmonėms labai svarbu tvarka, grafikų laikymasis, jie gali labai daug dirbti ir taip apleisti socialinius santykius, mėgiamas veiklas. Kelia sau neįtikėtinai aukštus standartus, mėgsta viską kontroliuoti. Gali pasidaryti katastrofiškas išvadas, jei veikla vyksta ne tobulai taip, kaip buvo tikėtasi.
Kas sukelia asmenybės sutrikimus?
Nėra vieno aiškaus atsakymo į šį klausimą, dažniausiai veikia keletas veiksnių: genetinis, socialinis, biologinis. Aplinka, auklėjimas, išmokimas, rizikos veiksnių turėjimas turi įtakos asmenybės vystymuisi. Asmenybė pasikeisti gali taip pat po galvos traumų (jau būtų organinis asmenybės pakitimas), ilgalaikio narkotikų vartojimo.
Šaltiniai:
You must be logged in to post a comment.