Panikos atakos 101: kai baimė virsta beprotybe

Panikos atakos 101: kai baimė virsta beprotybe

Iš krūtinės, atrodo, tuoj iššoksianti širdis, dusulys, prakaitavimas, svaigulys, karščio banga, spaudimas krūtinėje, nemalonūs pojūčiai pilve, jausmas, kad tuoj ateis „paskutinioji“, jausmas, kad tuoj išprotėsi – pažįstami pojūčiai? O galbūt su tuo niekada neteko susidurti? Kad ir kaip yra, šis tekstas gali būti naudingas abiems grupėms žmonių, kadangi jis bus apie panikos atakas. Pavadinime paminėta skaičių kombinacija 101 rodo, kad tekste bus pateikta bazinė, įvadinė informacija apie panikos atakas.

Pirmame teksto segmente įvardyti dažniausi ir pagrindiniai panikos simptomai. Panikos sutrikimas psichikos sutrikimų klasifikacijoje priskiriamas nerimo sutrikimams, vis dėlto savo raiška jį patiriantiems labai panašus į kokį nors fizinį sutrikimą, pvz., širdies priepuolį, kadangi pasižymi labai stipria fiziologine reakcija. Niekada nepatyrusiems panikos atakų būna labai sudėtinga įsivaizduoti, kas vyksta panikos ataką patiriančio žmogaus kūne ir prote, todėl geresniam to iliustravimui pasitelkiau internete rastas citatas žmonių, kurie patyrė panikos atakas.

Jausmas buvo toks lyg patirčiau širdies smūgį <..> ar neišvengiamą mirtį.

Vienintelė atėjusi į galvą mintis buvo: „prašau, neleiskite man mirti“

Negaliu nustoti drebėti ir jaučiuosi visiškai išsekusi, tarsi visas gyvenimas būtų išsiurbtas iš manęs

Negalėjau pajudėti ir įkvėpti, visa drebėjau ir verkiau

Širdis pradėjo kratytis kaip pašėlusi, tarp krūtinės ir pilvo jaučiau gniužulą, o nerimas augo kol virto panika ir baime numirti

Kaip matome iš kelių pacituotų fragmentų, panikos ataka ją patiriančiam žmogui yra iš tiesų tarsi katastrofa. Dažniau nei „panikos sutrikimas“ girdime frazę „panikos ataka“, tačiau tarp šių dviejų pavadinimų esti tam tikras skirtumas. Panikos ataka žymi vienetinį panikos pasireiškimą, tuo tarpu panikos sutrikimo pavadinimu norima pabrėžti, kad panikos atakos kartojasi nuolat. Patiriamos panikos atakos gali rimtai sutrikdyti žmogaus gyvenimą, apriboti veiklas, kadangi žmogus dėl patiriamų panikos priepuolių gali pradėti vengti net kur nors išeiti. Tokiu atveju tai jau vadinama agorafobija su panikos atakomis.

Įvairūs šaltiniai pateikia šiek tiek varijuojančius skaičius, tačiau maždaug apie 15 – 23% žmonių per gyvenimą patiria bent vieną panikos ataką, kas yra visai nemaži skaičiai. Panikos priepuoliai dažniau būdingi jaunesnio amžiaus žmonėms (pirmas epizodas dažniausiai pasitaiko tarp 21 ir 35 metų), tačiau tikrai galimi ir vyresniame amžiuje.

Priežasčių patirti panikos atakas gali būti daugybė, todėl aptarsime kelias pagrindines. Kai kurios panikos atakos gali būti sąlygotos minčių, neišreikštų jausmų, medicininių priežasčių kaip, pavyzdžiui, šalutinis vaisto poveikis ar net mitybos. Į medicinines panikos atakų priežastis daug nesigilinsime, palikime tai gydytojams.

Priepuolius galima suskirstyti į 2 kategorijas: tuos, kurie ištinka situacijoje, kurią galima logiškai susieti su patiriama panika, pvz., žmogus bijo kalbėti viešai ir jam tai tenka daryti; ir tuos, kurie ištinka tarsi iš giedro dangaus, pvz., žmogus ramiai guli ant sofos ir staiga prasideda panikos priepuolis. Pažvelkime į 2 pagrindinius psichologinius šio reiškinio aiškinimus – psichodinaminį ir kognityvinį. Psichodinaminis požiūris į psichiką akcentuoja pasąmonėje vykstančius procesus, tuo tarpu kognityvinis – žmogaus mintis ir įsitikinimus,

Kognityvinis požiūris

Kognityvinėje teorijoje kaip pagrindinė panikos atakų priežastis yra katastrofiškas kūno pojūčių interpretavimas. Kaip tai atrodo? Tarkime, dėl kokių nors priežasčių, o tokių gali būti tikrai daug, jūsų širdis pradeda plakti greičiau nei įprastai, gal net kur nors krūtinėje atsiranda koks nors diskomforto jausmas. Jūs į tai atkreipiate dėmesį ir pagalvojate, kad „galbūt kas nors negerai su mano širdimi“?

Tokia mintis išties nerimą ir gal net baimę kelianti, todėl organizmas į kraują išskiria adrenalino ir širdis pradeda plakti dar greičiau. Jūs tai pastebite ir išsigąstate dar labiau, kadangi jaučiate, jog širdis plaka dar greičiau, išsigandus pasidaro sunkiau kvėpuoti, pradedate gaudyti orą, o širdis plaka vis greičiau. Visi šie pojūčiai tik „patvirtina“ jūsų nuogastavimus, kad kažkas negerai su širdimi, gal net prasidėjo širdies priepuolis. Baimė ir nerimas virsta panika.

Bet juk mes visi patiriame įvairių trumpalaikių skausmų, maudimų, padažnėjusių širdies plakimų, tad kodėl panikos atakas patiria tik dalis žmonių? Atsakymas į šį logiškai išplaukiantį klausimą yra gana paprastas. Psichologai vartoją tokį terminą, kuris vadinas jautrumas nerimui. Jautrumas nerimui yra tam tikra žmogaus savybę, kurią galima įvardyti kaip polinkį nerimauti ar nerimo slenkstį. Tyrimai parodė, kad tai yra pagrindinis rizikos veiksnys patirti panikos atakas. Taigi, galima sakyti, kad visi jaučia įvairių namalonių pojūčių kūne, tačiau žmonės, kurie yra linkę labiau nerimauti atkreipia į tai dėmesį ir jų šių pojūčių interpretavimas gali sukelti panikos ataką.

Psichodinaminis požiūris

Psichodinamis požiūris į šį reiškinį žvelgia šiek tiek giliau ir bando kabintis už simbolinių dalykų ir dalykų, kurių mes „nežinome“. Sakydamas „dalykų, kurių nežinome“, turiu omenyje jausmus, kurių neišreiškiame, kurių nenorime jausti ar net nežinome, kad jaučiame. Psichodinaminės krypties psichoterapeutai pastebėjo, kad panikos sutrikimą turintys žmonės dažnai turi neišreikštų jausmų, ypač pykčio, kurio neišreiškia santykyje su svarbiais žmonėmis, kadangi bijo tokiu būdų santykiams pakenkti.

Taip pat panikos atakas patiriantys žmonės dažnai naudoja pasikartojančius gynybos mechanizmus, pvz., neigimą. Naudojamiems gynybos mechanizmas ne visada pavyksta suvaldyti nerimą ir jis gali pasireikšti panika. O žvelgiant į šių žmonių vaikystę pastebima, kad jų tėvai buvo labai kontroliuojantys ir kritikuojantys.

Tačiau prie ko čia neišreikšti jausmai ir panikos atakos? Psichologiniai simptomai dažnai veikia kaip kompromisas tarp ko nors. Šiuo atveju panika tarsi reprezentuoja kompromisą tarp pykčio jausmo ir priklausomumo santykyje.

Taigi panikos simptomai savyje gali talpinti žmogaus troškimą, kad juo būtų pasirūpinta, o kartu ir neigiamų aspektų svarbiausiuose tarpasmeniniuose santykiuose buvimo neigimą, kadangi visas dėmesys sutelkiamas į fizinius simptomus. Taip pat tokiu būdų gali netiesiogiai būti išreiškiamas ir pasąmonėje glūdintis pyktis, nes paniką patiriantis žmogus kitą stato į priverstinę situaciją, kurioje reikia jam padėti.

Iš pirmo žvilgsnio psichodinaminis panikos aiškinimas atrodo sunkiai suprantamas ir sudėtingas, vis dėlto yra labai įdomus. Sunku pasakyti, kuri teorija teisingesnė. Iš dabartinės mano perspektyvos, psichodinaminė teorija geriau paaiškina, kodėl gali kilti nemalonūs pojūčiai kūne, tačiau kognityvinė teorija geriau susitvarko su pačios panikos atakos valdymu ir tuo, kaip mes tuos nemalonius pojūčios klaidingai interpretuojame ir jie virsta panikos ataka. Greičiausiai abu požiūrius į panikos sutrikimą galima apjungti ir sėkmingai pritaikyti praktikoje.

Pagalba

Jei panikos atakos kartojasi, verta kreiptis pagalbos į specialistus. Kokia pagalba galima panikos sutrikimo atveju ir kokia pagalba efektyvi? Tiek gydytojai psichiatrai, tiek psichologai ir psichoterapeutai su panikos sutrikimą turinčiais žmonėmis susiduria dažnai.

Gera žinia, kad šis sutrikimas gydomas pakankamai efektyviai, tačiau reikalingas ir reikšmingas paties žmogaus indėlis. Dažnai kombinuojami vaistai + psichoterapija. Vaistai pačioje pradžioje padeda sumažinti nerimą ir suvaldyti panikos atakas, o psichoterapijoje mokomasi ju jomis gyventi, treniruojamasi, kaip jas įveikti, nagrinėjami jausmai ir priežastys.

Prie vaistų nuo nerimo greitai priprantama, todėl didžiausias dėmesys skiriamas psichologinei pagalbai, kuri iš tiesų yra labai efektyvi. Nors priimta manyti, kad efektyviausiai panikos atakas padeda suvaldyti kognityviniai psichoterapeutai, vis dėlto bet kuris psichikos sveikatos specialistas dažniausiai turi pakankamai kompetencijų dirbti su šiuo sutrikimu.

Savipagalba

Ką žmogus, patiriantis paniko atakas gali daryti papildomai, kad jos kartotųsi kuo rečiau arba net visai dingtų? Norėjau tam sugalvoti kokį gudrų akronimą, kad būtų lengviau atsiminti, bet nepavyko, tad, žodžiu, esmė tokia: sportas, šaltas dušas, kvėpavimo pratimai, paradoksalus humoras.

Sportuojant mes stipriname ne tik kūną, bet ir psichiką. Kad ir kaip nuvalkiotai skambėtų, nustatyta, kad sportas naudingas nerimastingiems žmonėms kovoti su nerimu, kadangi pratina juos prie įvairių nemalonių pojūčių, taip pat sistemingai sportuojant didėja pasitikėjimas savimi ir savo kūnu. Ir kol kas neturime nieko geresnio už sportą.

Šaltas dušas vertingas kartu su gilaus kvėpavimo pratimais. Giliai pakvėpavus, lengviau prisijaukinti ir šaltą dušą, o jo esmė – aktyvuojama simpatinė nervų sistema, ta pati, kuri mus „žudo“ panikos atakos metu, todėl tokiu būdų treniruojamės ir pratinamės.

Galiausiai, turime paradoksalų humorą. Besikartojančias panikos atakas patiriantys žmonės jau jaučia, kai panikos ataka artėja. Ją galima sustabdyti ir neprasidėjusią, o tam keistą, bet efektingą būdą yra sugalvojęs psichoterapeutas Viktoras Franklis.

Tai – paradoksali intencija, apie kurią esu jau rašęs. Jo esmė – siekti to, ko nenorime, sumaišius tai su humoru. Jei jaučiame, kad panikos ataka artėja, mūsų tikslas – ne ją bet kokia kaina sustabdyti, o panorėti, kad šįkart supanikuotume taip stipriai, kad taptume pasaulio panikos čempionato nugalėtojais.

Matome paradoksalų ketinimą ir humoro elementą. Šis principas remiasi tuo, kad jeigu norime ko nors išvengti iš visų jėgų, kartais reakcija tampa atvirkštinė ir tą padaryti sunkiau, tačiau, tokiais paradoksaliais ketinimais mes sau tarsi pasakome, kad mums visai nebaisu, kad panikos ataka ateis, todėl nebūname įsitempia ir ji iš tiesų gali neateiti.

Toks yra mano pirmasis tekstas jau ne kaip studento, o psichologo. Šį kartą tiek. Linkėjimai!

Šaltiniai:

http://www.psychiatrictimes.com/panic-disorder/panic-focused-psychodynamic-psychotherapy

https://www.self.com/story/9-people-describe-what-it-feels-like-to-have-a-panic-attack

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0890856709661372

http://www.psychiatrictimes.com/panic-disorder/panic-focused-psychodynamic-psychotherapy

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4963565/

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S030698770700566X

https://ajp.psychiatryonline.org/doi/abs/10.1176/ajp.150.6.859

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/2296982

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5407545/

https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=5&ved=0ahUKEwjXotnaxILcAhXBK5oKHXZtCqAQFghXMAQ&url=https%3A%2F%2Fwww.springer.com%2Fcda%2Fcontent%2Fdocument%2Fcda_downloaddocument%2F9781934115114-c2.pdf%3FSGWID%3D0-0-45-714113-p173751832&usg=AOvVaw3LL89IEEyOKcruCdu9tANl