Ar esate girdėję apie mitybos psichiatriją? Nors viliuosi, kad vienas kitas galėjote girdėti, tačiau įsivaizduoju, kad daugelis girdite šį pavadinimą pirmą kartą. Apie mitybos įtaką mūsų ne tik kūno, bet ir psichikos būklei pirmą kartą išgirdau dar psichiatrijos paskaitose, tačiau apie tai buvo tik užsiminta. Ėmiau tuo domėtis šiek tiek plačiau ir pamačiau, kad yra tam tikra psichiatrijos kryptis, mitybos psichiatrija, kuri domisi mitybos įtaka psichikos būklei, psichikos sutrikimams ir t.t. Šioje srityje vykdoma vis daugiau tyrimų. Jau yra susikūrusi netgi tarptautinė mitybos psichiatrijos bendruomenė. Šį kartą norėčiau papasakoti apie kelis šios mokslo krypties atradimus, kuriuos galbūt norėsite išbandyti ir jūs. Bet dabar apie viską nuo pradžių.
Gydytoja Eva Selhub, kalbėdama apie mitybos įtaką smegenims, naudoją labai gražų ir tinkantį palyginimą. Smegenys veikia 24/7 ir joms reikia kuro, o kuras yra maistas, taigi, kuro kokybė priklauso nuo to, ką valgome. Smegenys yra tarsi prabangus automobilis, kuris veikia geriausiai tik tuomet, jei gauna aukščiausios kokybės kuro. Geras kuras yra tinkama mityba, kuri kupina vitaminų, mineralų, antioksidantų, kurie saugo smegenis nuo oksidacinio streso. Anksčiau buvo negalvojama apie ryšį tarp mitybos ir nuotaikos, tačiau šiuolaikiniai tyrimai pateikia intriguojančių rezultatų. Apie 95% neurotransmiterio serotonino, kuris glaudžiai susijęs su mūsų nuotaika (depresijos gydymui kartais išrašomas sertralinas, kuris didina serotonino kiekį sinapsėse), apetitu, miegu, uždegimo lygiu, pasigamina mūsų virškinimo sistemoje, todėl gerai veikianti virškinimo sistema tam tikra dalimi atsakinga tiek už gerą, tiek už blogą nuotaiką. Būtent serotonino gamyba susijusi su gerųjų bakterijų kiekiu mūsų virškinimo sistemoje. Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie vartoja probiotikus, patiria mažiau nerimo, suvokia mažiau streso ir apskritai jų psichinė būsena būna geresnė, lyginant su žmonių, kurie probiotikų nevartoja.
Dietos
Tyrimai taip pat lygino tradicinių dietų (Viduržemio jūros dietos ir japoniškos dietos) ir vakarietiškos dietos (daug kepto, greitai paruošiamo maisto, pusfabrikačių, daug cukraus ir pan.) vartotojų psichikos ypatumus. Tikriausiai nesudėtinga nuspėti, kad tradicines dietas palaikantys žmonės jautėsi geriau. Tikimybė, kad jiems išsivystys depresija yra 25-35% mažesnė nei vakarietiškos dietos mėgėjų. Taip yra todėl, kad minėtose tradicinėse dietose gausu vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, žuvies, omega-3 riebalų ir mažai perdirbtų produktų. Daugelis gerųjų produktų šiose dietose veikia kaip natūralūs probiotikai.
Tyrimai ne vegetarizmo pusėje
Žinoma, mitybos psichiatrijos tyrimų taikiklyje atsirado ir mėsa. Daugelis esame girdėję apie vegetarinės mitybos naudą kūnui, tačiau koks jos ryšys su psichikos būkle? 2012 atlikto tyrimo duomenimis, moterys, kurios suvartoja per mažai raudonos mėsos, turi didesnę tikimybę susirgti nerimo sutrikimais arba depresija. Įdomu tai, kad didesnis nei rekomenduojama raudonos mėsos kiekis taip pat buvo susijęs su didesne depresijos tikimybe, o mažas mėsos suvartojimas apskritai, buvo susijęs su daugiau psichologinių simptomų. Kol kas apskritai, tyrimai, kurie analizuoja vegetarinės mitybos sąsajas su psichikos sveikata, nėra šių dietų šalininkų pusėje. Bet nenoriu nuvertinti vegetarinės mitybos, todėl čia jos nebaladosiu nepalankiais tyrimų rezultatais, nes tų tyrimų dar nėra labai daug, ateityje gali viskas pakrypti kita linkme. Bet gali ir nepakrypti.
Mitybos svarba vaikystėje
Daugėja įrodymų, kad mityba ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu gali būti susijusi su psichologinėmis problemomis vėliau. Didelis tyrimas, kuriame buvo analizuoti daugiau kaip 23 000 vaikų ir mamų duomenys parodė, kad nesveika mityba nėštumo metu ir nesveika vaiko mityba pirmaisiais metais yra susijusi su psichologinių problemų turėjimu. Apskritai, nemažai psichikos sutrikimų savo pradžią parodo paauglystėje, todėl šiuo aspektu mitybos svarba tik patvirtinama.
Magnis ir Omega 3
Tyrimai rodo, kad mityba, kurioje gausu natūralaus magnio taip pat yra susijusi su mažesne depresijos tikimybe. Puikus magnio (ir ne tik) šaltinis yra, pavyzdžiui, nekepintos moliūgų sėklos. Tikriausiai daugelis esate ne tik girdėję apie žuvų taukų naudą, tačiau ir patys juos gėrę. Tačiau ar kas nors sakė, jog omega-3 gali būti labai naudingi pischikos sveikatai? Duomenys rodo, kad tai gali būti ne tik naudinga, tačiau veikti ir kaip gydomoji priemonė, pavyzdžiui, depresijos atveju. Mėnesio omega-3 vartojimas pacientams sumažino depresijos simptomus ir omega-3 veikė geriau nei placebo.
Kava ir arbata
Atliktas tyrimas japonų populiacijoje parodė, kad žalios arbatos ir kavos vartojimas gali veikti kaip apsauga nuo depresijos. Išgeriantys 4 puodelius ir daugiau turėjo mažesnę depresijos išsivystymo tikimybę nei tie, kurie išgerdavo vos 1 žalios arbatos puodelį. Kavos mėgėjai, kurie išgerdavo 2 ir daugiau puodelių kavos, taip pat pasižymėjo mažesne depresijos simptomų tikimybe.
Kas toliau?
Toliau tikriausiai bus vykdoma daugiau ir daugiau tyrimų šioje srityje. Kas mums iš to? Mums iš to yra tai, kad galime natūraliai būdais reguliuoti ne tik savo kūno, bet ir sielos būklę, jaustis geriau, patirti mažiau streso, nerimo, blogos nuotaikos. Pabandykit įtraukti į savo mitybą keletą minėtų produktų ir pažiūrėkite, kaip keičiasi jūsų psichikos būklė. Žinoma, nepamirškite sportuoti, nes tai irgi teigiamai veikia mūsų psichiką :).
Šaltiniai:
https://www.karger.com/Article/Abstract/334910
http://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0024805
http://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1080/00048670802534408?journalCode=anpa
You must be logged in to post a comment.