Tikriausiai visi esate girdėję apie narcisistinį asmenybės sutrikimą, kuris pasižymi tokiais simptomais kaip: perdėtas dėmesio siekimas ir žavėjimasis savimi, noras, kad kiti tavimi žavėtųsi, arogancija, empatijos stoka ir pan. Šį kartą norėčiau pakalbėti apie tai, kas labai artima individo narcisizmui -kolektyvinį narcisizmą. Kolektyvinio narcisizmo (kartais dar vadinamo grupiniu narcisizmu) sąvoką pastebėjau atsitiktinai – internete skaitinėdamas apie Erichą Frommą, apie kurį, tikiuosi, netrukus taip pat parašyti.
Kolektyvinis narcisizmas, paprastai tariant, yra nestabili ir perdėta kolektyvinė savigarba. Šio reiškinio esminė dalis – išpūstas ne asmens, o grupės įvaizdis. Viena versijų, tiriančių šio reiškinio priežastis, teigia, kad narcisistinė grupės idealizacija gali veikti ir kaip mechanizmas, kuris saugo silpną ego. Narcisistinės grupės indentifikacijos vystymasis gali būti skatinamas tam tikro socialinio konteksto nepriklausomai nuo individo narcisizmo. Ir, nors yra tam tikras ryšys tarp individualaus ir grupinio narcisizmo, jis yra nedidelis, o viena narcisizmo forma nebūtinai veda į kitą, t. y. asmuo gali būti narcizas ir individualiu ir grupės lygmeniu, arba tik vienu iš jų.
Šiame straipsnyje daugiausiai remiuosi 5 mokslininkų grupės tyrimu, kuris buvo atliktas skirtingose šalyse – Lenkijoje, JAV, Meksikoje, Didžiojoje Britanijoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad kolektyvinis narcisizmas yra grupės savigarbos forma, kuri yra susijusi su jautrumu grėsmėms vidinės grupės įvaizdžiui ir atsakomąja agresija. Aptariamas reiškinys numato suvokiamą grėsmę iš kitų išorinių grupių, nenorą toms grupėms atleisti, teikiamą pirmenybę karinei agresijai, dešiniojo sparno autoritarizmą bei aklą patriotizmą. Tačiau panašu, kad kai kuriems grupinio naricisizmo aspektams įtakos gali turėti ir kultūriniai veiksniai, pavyzdžiui, meksikiečių imtyje nebuvo nustatytas ryšys tarp kolektyvinio narcisizmo ir dešiniojo sparno autoritarizmo.
Tokioje grupėje esantys žmonės skiria daug resursų, kad įtvirtintų didingą grupės įvaizdį, o negavę pakankamai patvirtinimo iš išorės, gali reaguoti agresyviai. Agresija veikia kaip atsakomasis mechanizmas, kurį lemia tai, kaip yra suvokiami kitų išorinių grupių veiksmai, ar jie suvokiami kaip įžeidžiantys ar ne. Kaip matome, kolektyvinis narcisizmas susiję ne tik su psichologiniais, bet ir su politiniais bei socialiniais aspektais. Žinoma, tai reiškinys, kurį tirti nelengva, bet svarbu ir kuriam reiktų daugiau tyrimų. Norėdami sužinoti daugiau, gali susirasti literatūroje nurodytą straipsnį.
Literatūra:
1. de Zavala, A. G., Cichocka, A., Eidelson, R., & Jayawickreme, N. (2009). Collective narcissism and its social consequences. Journal of personality and social psychology, 97(6), 1074. 2. Comer, R. J. (2013). Fundamentals of Abnormal Psychology 7th edition. Worth Publishers.
You must be logged in to post a comment.