Iliustracija: Guillaume Morellec
Straipsnyje, kurio pavadinimas Culture and Hallucinations: Overview and Future Directions, apžvelgiami antropologijos ir psichologijos ekspertų darbai haliucinacijų tema. Daugiau ar mažiau apie haliucinacijas esame girdėję visi, tačiau, kad būtų paprasčiau, pateiksiu Lietuvių kalbos žodyne esantį haliucinacijos apibrėžimą: „tariamas nesančių dalykų suvokimas jutimo organais“.
Kultūra gali paveikti, tai kas yra identifikuojama kaip haliucinacijos. Skirtingas haliucinacinis patyrimas, kuris fiksuojamas epidemiologiniuose tyrimuose gali būti ne dėl kultūrinių patyrimo skirtumų, tačiau dėl skirtingų pasaulyje naudojamų teorijų. Kultūra priklauso ne tik pacientui, tačiau ir sveikatos profesionalui, kuris dirba su pacientu, todėl tai vaidina svarbią rolę haliucinacijų patyrimo vertinimui.
Haliucinacijos yra būdingos ne tik klinikinei populiacijai, bet ir žmonėms, kurie sutrikimų neturi. Pvz., netekus mylimojo, 80 % Euro-amerikiečių respondentų teigė, kad matė, girdėjo arba jautė jau mirusio žmogaus prisilietimą. Tuo tarpu senesniame tyrime, kuris buvo atliktas Japonijoje, panašius patyrimus turėjo net 90 %, kadangi respondentai išlaikydavo ryšį su mirusiuoju per įvairius ritualus. Kultūra taip pat veikia haliucinacijų, susijusių su psichoze prasmę ir charakteristikas. Afrikos genčių individai dažniau linkę haliucinuoti apie protėvių garbinimą, krikščionys apie Kristų, Mariją ar šėtoną. 1930 m. žmonės haliucinavo apie materialines gėrybes, dalykus, susijusius su Didžiąja depresija ir pan., 1980 m toje pačioje ligoninėje buvo fiksuojamos haliucinacijos labiau artimos 9-ajam dešimtmečiui, kurios buvo susijusios besirandančiomis naujosiomis technologijomis. Duomenys iš 3 miestų JAV, Ganoje ir Indijoje rodo, kad schizofrenija sergančių pacientų klausos haliucinacijos skiriasi ir turiniu ir jų pačių suvokimu. Pacientai iš San Mateo (Kalifornija) dažniausiai klausos haliucinacijų nekentė, laikė jas blogomis, o girdimų balsų neidentifikuodavo kaip žmonių balsų. Tuo tarpu respondentai iš miesto Ganoje ir Indijoje girdimus balsus ne būtinai laikydavo blogu dalyku, dažnai juos suvokdavo kaip pažįstamųjų balsus.
Kritikuojant haliucinacijų tyrimus, išreiškiamas susirūpinimas, jog dauguma haliucinacijų tyrimų atliekama industrilizuotose Vakarų šalyse, kur retai atsižvelgiama į svarbius etnokultūrinius skirtumus ir veiksnius
Originalaus mokslinio straipsnio nuoroda
You must be logged in to post a comment.