Psichologijos studijos: mitai ir tikrovė

Šiuo metu ką tik mokyklą pabaigusiems jaunuoliams ir jaunuolėms yra apsisprendimo metas, kur soti. Vieni tvirtai žino, kur norėtų būti po mokyklos, kiti ne visai. Pabandysiu iš savo varpinės šiek tiek papasakoti apie psichologijos studijas. Rudenį prasidės mano šeštieji metai universitete, todėl apie psichologijos studijas šį tą jau galiu papasakoti. Kai kurie apibūdinimai labiau artimi studijoms Vilniaus universitete, bet daugelis aprašymų tinka ir psichologijos studijoms kitur.

Kas yra psichologija? Bene pats sudėtingiausias klausimas kiekvienoje mokslo disciplinoje. Pažodžiui psichologija yra mokslas apie sielą. Kalbant šiuolaikiniais mokslo terminais, psichologija yra mokslas, tiriantis žmogaus elgesį, mintis, jausmus ir įvairius kitus psichikos ir pažinimo aspektus. Internete galite rasti įvairių apibrėžimų. Psichologijos jūsų gyvenime yra daugiau, nei galite įsivaizduoti. Kodėl į mokyklą vaikai pradeda eiti 7 metų? Kodėl armijoje testuojamas karių intelektas? Kodėl dresuojant gyvūną jam reikia duoti skanėstą? Ir dar daugybė, atrodo, tokių įprastų gyvenimo sferų yra dabar tokios, kokios yra dėka psichologijos. Geriausias būdas suvokti, koks tai mokslas, pavartyti ir paskaitynėti David’o G. Myers’o jau ikoniškuoju tapusį vadovėlį „Psichologija“. Iš jo pirmame kurse mokosi tiek psichologai, tiek psichologijos įvadus turintys kitų specialybių studentai.

Multidisciplininis mokslas. Šiame moksle susilieja labai daug mokslinių disciplinų. Čia svarbu ir matematika/statistika, ir biologija, ir medicina, ir istorija, ir sociologija, ir filosofija. Iš esmės tai yra mokslas, kuriame bet kada gali praversti žinios iš bet kokios kitos mokslinės srities, nes tai yra mokslas apie mus, apie žmones.

Į psichologija stoja tie, kurie patys turi psichologinių problemų ir nori jas išspręsti. Visgi labiau mitas nei tikrovė. Galbūt kažkur taip ir yra, bet man su tuo susidurti neteko. Į psichologiją žmonės stoja, nes jiems yra įdomus žmogus, nes jie nori padėti, jiems įdomu žmogų pažinti. Daugelis žmonių susiduria su psichologinėmis problemomis kažkuriuo gyvenimo etapu, ne išimtis ir psichologai ar psichologijos studentai, tačiau neatrodo, kad jų būtų daugiau nei kitose studijų programose.

Merginos dominuoja. Pradžioje psichologijoje dominavo vyrai (kaip realiai ir visuose kituose moksluose), tačiau dabar lyčių proporcija šiose studijose visai kitokia. Pradėję studijuoti, nenustebkite, kad vaikinų ir merginų santykis gali būti 1:4, 1:6 merginų naudai. Vakarų pasaulyje aukštajame moksle iš esmės šiuo metu dominuoja merginos. Sakoma, kad iki 2025 JAV universitetuose vaikinų beveik nebeliks.

Studijos nelengvos. Psichologijos studijos iš tiesų yra gana intensyvios ir nelengvos. Pradžioje mokomasi daug pamatinių dalykų (statistika, neuroanatomija, neurofiziologija), kurie kai kuriuos studentus išgąsdina, nes jie pamato, kad tikroji psichologija ne visai tokia, kokia aprašyta populiariuosiuose žurnaluose. Teks mokytis daug, kartais net labai skirtingų dalykų. Kai kurie dalykai nepatiks, atrodys neįdomūs ir galvosite, kodėl juos reikia mokytis. Todėl tokiu atveju visada svarbu atrasti nišą, kuri jums patiems įdomi ir ja domėtis papildomai, taip palengvinsite sau kelią studijų metu.

Tu mane dabar analizuoji? Dažnas klausimas, kurį užduoda žmogus, kai išgirsta, kad studijuoju psichologiją. Ar šeimos gydytojas kreipia dėmesį į visus, kurie koso, čiaudi ar šlubuoja mieste? Tikrai ne. Taigi, čia yra vienas didžiausių bullshitų, kurį žmones galvoja apie psichologijos studentus. Kartu su klasikiniu – „tu dabar skaitai mano mintis?“.

Tyrimai. Tyrimai, tyrimai ir dar kartą tyrimai. Skaitysite, mokysitės suprasti, atlikti ir analizuoti mokslinius tyrimus ir jų duomenis. Tai iš tikrųjų labai prisidės prie bendro mokslo supratimo iš esmės.

Įkyrės ieškoti tiriamųjų. Kaip jau sakiau ne tik skaitysite mokslinius straipsnius, tačiau ir mokysitės atlikti eksperimentus, apklausas, vykdysite interviu, darysite kitokius tyrimus. Visam šiam spektakliui reikės „aukų“, tai yra žmonių, kuriuos tirsite. Nesupraskite čia pavartoto žodžio „auka“ klaidingai – jį čia vartojau grynai ne dėl neigiamos jo konotacijos, bet dėl ironiškosios dalies. Ironiška dėl to, kad pirmiausia tikriausiai tirsite savo draugus, pažįstamus, tada jau jums darysis nebe patogu juos tirti, nes jau tyrėte ir tiriamųjų paieška darysis vis sunkesnė, užknisite visus su savo anketomis, klausimynais, testais. Bet tai yra vienintelis būdas išmokti tirti.

Daug sužinosite apie save. Galbūt kažkas stoja į psichologiją, nes galvoja, kad sužinos daug apie kitus. Iš dalies tai tiesa – apie kitus sužinosite tikrai daugiau, nei žinote dabar, tačiau pirmiausia sužinosite apie save. Beveik visi tyrimai, testai, bandymai, kuriuos mokysitės atlikti, pirmiausia bus išbandomi ant jūsų pačių.

Pasiruoškite daug skaityti. Skaityti reikės daug, kartais labai daug, dažniausiai teks skaityti angliškai.

Išmoksite gerai rašyti. Minėjau, kad skaityti teks labai daug, tačiau kur teks panaudoti tą informaciją? Atsakymas į šį klausimą – rašymas. Laukia labai daug rašto darbų, kurių kai kurie tikrai bus beprasmiai, tačiau bus ir tikrai svarbių. Turiu pasakyti, kad rašymas – išmokstamas įgūdis. Kuo daugiau rašysite, tuo geriau turėtų sektis.

Išmoksite kalbėti. Iki pradedant studijas universitete, daugeliui yra tekę kalbėti viešai vos vieną kitą kartą, o kartais ir nei karto (jei atmesime lietuvių ir užsienio kalbos įskaitas). Čia nuo to pabėgti nepavyks ir tai yra labai gerai. Kiekvienas išsilavinęs žmogus turėtų gebėti reikšti savo mintis esant reikalui viešai ir tą daryti sklandžiai ir užtikrintai. Panašiu principu kaip ir su rašymu, darydami įvairius pristatymus išmoksite kalbėti prieš auditorija. Nesijaudinkite, psichologai tolerantiški, čia niekas iš nesėkmių nesijuokia.

Statistika nėra baisi. Esu daug kartų girdėjęs, kad žmones nuo psichologijos studijų atbaido tai, kad reikės  „daug“ statistikos, nes stojant didžiausią svertinį balą sudaro matematika. Gal ir gerai, kad atbaido, nors ta statistika visai nėra baisi, jos bus nedaug, ji bus labai naudinga. Vėliau tikriausiai paaiškės, kad netgi per mažai jos dėstė ir teks patiems ieškotis informacijos papildomai. Todėl nuogąstavimai dėl gąsdinančios statistiko tikrai yra mitas.

Daug abstraktumo ir neapibrėžtumo. Čia turbūt labai ir nenustebinsiu – psichologija visgi yra socialinis mokslas, o tai reiškia, kad dažniausiai vieno teisingo atsakymo į užduodamą klausimą nėra. Jame daug subjektyvumo, kurį vis bandoma pašalinti taikant matematinius principus ir skaičiavimus, tačiau iki galo to išvengti taip ir nėra įmanoma. Taip pat situacijos, kuriose dirba psichologas dažnai yra neapibrėžtos, ypač klientų konsultavimas.

Kintantis mokslas. Dėka naujausių technologijų ir tyrimų inovacijų, taip pat mokslininkų bendradarbiavimo tarp įvairių disciplinų, psichologijoje pritaikomi duomenys ne tik iš psichologijos tyrimų, bet ir kitų sričių, todėl supratimas apie žmogų itin greitai. Gali būti, kad studijų pradžioje mokysitės vienos „tiesos“, tačiau po poros metų moksliniai tyrimai parodys, kad yra kitaip. Pvz.: mokėmės, kad asmenybės sutrikimų negalima diagnozuoti iki 18 m., tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tai patikimai galima daryti jau nuo 12 m. Todėl nuolat reikia domėtis įvairiausiais tyrimais, sekti naujienas, neapsiriboti tik tuo, kas dėstoma universitete.

Teks improvizuoti. Universitete, nors ir gauname praktinių žinių ir įgūdžių, jie tikrai yra nepakankami, todėl labai svarbu skaityti ką nors papildomai, ypač grožinę literatūrą, filosofiją, nes tai padės improvizuoti situacijose, kuriose nebežinosite, kaip elgtis.

Su bakalauru psichologu dirbti dar negalėsite. Kad galėtumėte save vadinti pilnateisiu psichologu ir dirbti ne tik įvairiose įstaigose, bet ir privačiai, privalėsite baigti magistro studijas ir specializuotis tam tikroje psichologijos srityje.

Galėsite dirbti beveik bet kur, bet reikės įdėti pastangų. Psichologijos žinios pritaikomos visose mokslo ir gyvenimo sferose, todėl karjeros galimybės yra tikrai plačios: organizacinė, teisės, klinikinė, edukacinė, sporto, sveikatos psichologija, individualus darbas, seminarų/mokymų vedimas ar susirasti savo nišą, kurioje jaučiatės gerai. BET: psichologijos padėtis mūsų šalyje gana prasta. Nors poreikis yra didžiulis, etatų sukuriama ne tiek, kiek reikėtų, apie psichologus sklando daug mitų, taip pat yra neigiamas požiūris į žmones, kurie turi psichikos sutrikimų, dažnai galvojama, kad jei žmogus eina pas psichologą, tai jam ne visi namie, tačiau tai labai toli nuo realybės. Todėl reikės įdėti nemažai pastangų, kad taptumėte geru specialistu ir užsitarnautumėte vietą po saulę, nes konkurencija didelė.

Tiek teksto šį kartą. Jei kas nors turėsite daugiau klausimų apie psichologijos studijas, visada galite parašyti žinutę į Tranzo būsenos facebook paskyrą, stengsiuosi visiems atrašyti.