Gimtadienio proga gavau vieno knygyno dovanų čekį. Kadangi jie galioja gana trumpai, skubėjau ką nors už jį įsigyti, kad čekis neprapultų. Vieną knygą išsirinkau greitai, nes jau seniau norėjau ją perskaityti, tačiau dėl antrojo skaitinio teko pasukti galvą. Sukau ilgus ir nuobodžius ratus po knygyną, kol prisiminiau, kad kažkada norėjau perskaityti Joseph Campbell „Herojus su 1000 veidų“. Jau pamaniau, kad mano dilema bus išspręsta ir ramiai keliausiu namo. Deja, parduotuvė knygos neturėjo. Vėl galvosūkis…
Galiausiai akys užkliuvo už ryškiai mėlynos knygos, ant kurios puikavosi to paties autoriaus pavardė, o pavadinimas sakė: „Mitai, kuriais gyvename“. Kadangi jau buvo atsibodę ieškoti antros knygos, kuri patiktų, greit užmečiau akį į atsiliepimus Goodreads programėlėje, paskubom permečiau akimis knygą – nemažai iliustracijų su visokiais senoviais simboliais. Net neskaičiau aprašymo ant knygos nugarėlėje. Pagalvojau, kad tiks.
Kadangi knygą nusipirkau paskubomis, ne iki galo supratau, kokią knygą nusipirkau. Pavadinimas skelbė, kad bus kažkas apie mitus, kuriais gyvename, tad pagalvojau, jog čia bus knyga apie kokius nors žmonių įsitikinimus, kurie jau yra pasenę ir jais reiktų nebesivadovauti. Tad pradėjęs skaityti šiek tiek nustebau, kad knyga visai ne apie tai, knyga apie senovės mitologijas ir jų prasmę ne tik tada, bet ir dabar. Taip jau nutinka, kai perki iki galo neįsigilinęs. O dabar apie pačią knygą.
Išgirdus Joseph Campbell pavardę į galvą pirmiausia ateina knygos „Herojus su 1000 veidų“ pavadinimas, kadangi tai viena garsiausių, o gal net ir pati garsiausia jo knygų. Žinoma, jei būčiau perskaitęs ją, nebūtų įvykęs aukščiau aprašytas nesusipratimas dėl knygos temos. Joseph Campbell buvo žinomas dėl savo lyginamosios mitologijos ir lyginamųjų religijos tyrinėjimų. Knygoje „Mitai, kuriais gyvename“ jis įtaigiai ir įdomiai aprašė santykį tarp mitų ir šiuolaikinės visuomenės.
Gali kilti klausimas, kodėl tokią knygą pavadinau psichologijos skaitiniu. Vis dėlto ši knyga arčiau žmogaus psichologijos, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Geriau nei pats galėčiau sugalvoti, šios knygos ir žmogaus psichologijos santykį nusako paties Campbello žodžiai knygoje:
„Todėl norint, kad mitologija suteiktų gyvybingumo šių laikų žmogaus gyvenimui, pamatinė sąlyga yra ta, kad suvokimo durys atvertų švarų vaizdą į stebuklą, podraug baisingą ir nuostabų, tai yra į mus pačius, į visatą, kurios esame ausys, akys ir protas. Kai teologai, savo apreiškimus skaitydami, taip sakant, prieš laikrodžio rodyklę, kreipia prie praeities nuorodų, o utopistai siūlo apreiškimus, tik žadančius ką nors norimo ateityje, – mitologijos, kilusios iš psichikos, kreipia atgal prie psichikos, ir kiekvienas, rimtai įsižiūrintis savim, jų nuorodas iš tikrųjų vėl atras savyje.“
Knyga suskirstyta į 11 skyrių nuo mokslo poveikio mitams iki išsilaipinimo mėnulyje. Knygoje autorius apžvelgia žmonijos atsiradimo mitus, apeigų svarbą, skirtis tarp rytų ir vakarų religijų bei kultūrų. Matyti, kad autorius prijaučia rytų kultūroms, kadangi išskirti atskiri skyriai dzenbudizmui ir rytų menui. Taip pat aprašomos karo, meilės mitologijos ir net iš mitologinės pusės pažvelgiama į tokį vis dar mokslui gana paslaptingą sutrikimą kaip schizofrenija.
Knygoje Campbellas rašo apie mitų funkcijas ir kaip jos aktualizuojasi mūsų gyvenime. Ir viena iš tų funkcijų yra padėti žmogui eiti per gyvenimo krizes. Knygoje pamatysite, kaip su įvairiomis krizėmis, su kuriomis susiduria ir šiuolaikinis žmogus, kovodavo žmonės skirtingose kultūrose pasitelkdamos mitus. Ne vienoje vietoje autorius remiasi ir Carlo Jungo įžvalgomis, kuris yra žinomas kaip analitinės psichoterapijos mokyklos įkūrėjęs. Ši psichoterapijos paradigma nemažai dėmesio skiria mitams, sapnams, archetipams. Taigi, norėčiau pacituoti dar vieną mintį iš knygos, kuri ir susijusi su Jungo teorija:
„…jeigu vaikystės metais tau būtų buvę gerai įspausti vaikystės mitai, kad, atėjus laikui nerti į praeitį ir į gilumą, ten rastas reginys būtų kiek pažįstamesnis. Būtum žinojęs kai kurių sutiktų pabaisų vardus, o gal ir turėjęs ginklų..“
Kas tie turimi omenyje ginklai? Vaikystėje žmogus mitologinius vaizdinius interpretuoja kaip tam tikras nuorodas į išorinius antgamtinius reiškinius. O tai yra ne kas kita kaip pasąmonę struktūruojančių galių simboliai. Tad neišvengiama, kad prie daugelio simbolių viename ar kitame gyvenimo etape teks sugrįžti ir su jais susidurti. Todėl žinios apie simbolius ir mitus gali padėti tam tikrame gyvenimo etape.
Knyga įdomi tuo, kad autorius remiasi ne tik savo tyrinėjimais, bet ir juos sieja su kitų mąstytojų ar rašytojų įžvalgomis. Jau minėtu Jungu, Froidu, filosofais ir kitais. Rašo ne tik apie praeiti, bet iškelia ir savo pamąstymus apie ateitį. Knygoje taip pat sutiksite įvairių simbolių ir meno kūrinių ilisutracijų.
Perskaitęs knygą iš karto pagalvojau, kam ji gali būti neįdomi. Ji tikriausiai nepatiks, jei esate itin racionalus žmogus, kuris pirmiau visko stato pamatuojamus, apčiuopiamus dalykus, vertina viską šaltu ir racionaliu protu. Tai knyga tiems, kuriems įdomi ta žmonijos istorijos dalis, kuri susijusi su mitais, religija, gentimis, su tam tikra prasme slėpiningais dalykais, kurie vertinant tik iš dabarties perspektyvos atrodo nereikalingas priedas dabartiniame apskaičiuotame ir tiksliame pasaulyje, tačiau įvertinus tai ne tik iš šiandienos perspektyvos, bet ir iš praeities žiūros taško, gali atnešti įdomių ir produktyvių įžvalgų ir atradimų.
Įvertinimas: 9 neuronai iš 10.