Proto galia (III): kūryba

Kūryba. Ilgai galvojau, nuo kokių eilučių galėčiau pradėti tekstą apie kūrybą, nes man ji atrodo lyg šio pasaulio variklis. Šventasis raštas prasideda nuo žodžių, kad Dievas sukūrė pasaulį. Mes pasaulyje taip pat esame kuriantys, tik mūsų kūryba šiek tiek kitokia, kadangi pagal Šventąjį raštą, Dievas pasaulį kūrė iš nieko, mes iš nieko kurti negalime, tačiau galime kurti apskritai ir tai yra nuostabu. Tai yra nuostabi, nuostabi mūsų proto galimybė, ne veltui iliustracijai pasirinkau epizodą iš filmo „Nuostabus protas“. Ne veltui kūryba minima ir Froido psichikos sampratoje, Froidas teigė, kad mūsų psichika yra nuolat trikdoma konfliktų, kadangi joje susilieja dvi priešingos varos – Eros ir Thanatos, t.y. gyvenimo ir mirties varos, destruktyvioji ir kūrybiškoji mūsų prigimties pusė. Kaip sakė filosofas Arvydas Šliogeris: „jei yra prigimtinė nuodėmė, tai yra būtent kūrybos nuodėmė“. Tad ir pakalbėkime šiandien apie šią prigimtinę nuodėmę.

Epizodas iš filmo „Nuostabus protas (angl. A Beautiful Mind)“

Kūryba domino antikos filosofus, lygiai taip pat ir gal net labiau ji domina ir šiuolaikinį mokslą. Vieni kūrybą suvokia tik kaip didįjį meną, kitiems vakarienės gamyba – taip pat kūryba. Garsus prancūzų matematikas Henri Poincare savo knygoje rašė: „Matematinio kūrinio genezė yra problema, kuri turėtų labai dominti psichologus <…> tyrinėdami geometrinės minties eigą, galime tikėtis suprasti svarbiausius žmogaus proto veikimo principus“. Kokias įžvalgas apie kūrybą ir kūrybiškumą mums pateikia šiuolaikinis mokslas?

Etapai

Anglų socialinis psichologas Graham Wallas dar 1926 m. veikale „The Art of Thought“ pristatė vieną pirmųjų kūrybinio proceso modelių, kuris plačiai cituojamas ir naudojamas tyrimuose iki šiol. Modelis į kūrybinį procesą žvelgia kaip į problemos sprendimą. Šį modelį sudarė 4 kūrybinio proceso etapai:

  1. Pasiruošimas
  2. Inkubacija
  3. Įžvalga
  4. Patikrinimas

Pasiruošimo stadija reikalauja tam tikrų žinių rinkimo ir įgūdžių, kurie reikalingi ko nors sukūrimui. Taip pat šis etapas apima ir problemos apibūdinimą. Turbūt vienas labiausiai tyrėjus dominančių etapų – inkubacija. Šis etapas apima laiką, praleistą atsitraukus nuo problemos, t.y. aktyvus (sąmoningas) problemos sprendimas nevyksta. Jei antrasis etapas būna vaisingas, kūrėją aplanko įžvalga, arba dar vadinamas AHA momentas. Jo metu reikalinga idėja ar problemos sprendimas staiga „pasirodo“ ir tampa prieinamas sąmonei. Tačiau nereikia manyti, kad įžvalga ateina iš niekur. Kad galėtume padaryti įžvalgą reikalingas ir žinių kiekis. Tą patvirtino ir tyrimai. Pvz.: beždžionių gebėjimas pasinaudoti įrankiais skirtingose situacijose priklausė nuo ankstesnės patirties. Galutiniame etape, kuris yra patikrinimas, kūrėjas pritaiko sugalvotą idėją ar problemos sprendimą. Iš šios pusės atrodo, kad Wallas’o  modelis yra labai linijinis, t.y. viskas vyksta paeiliui, tačiau šįiuolaikiniai kūrybos tyrinėtojai neatsisako šių etapų, tačiau teigia, kad jie gali būti patiriami nebūtinai paeiliui, nebūtinai vieną kartą. Jei sugalvota idėja netinkama, kūrėjas grįžta prie pirmųjų stadijų.

Etapų gali būti daugiau ir įvairių, pavyzdžiui, Raphael DiLuizo pateikia 7 kūrybos etapus. Juos galite išgirsti šiame TED vaizdo įraše -> įrašas.

Piktas vėjas

Etapų teorija, nors yra plačiai naudojama, yra tik viena iš daugelio kūrybinio proceso teorijų. Visų jų čia neaptarsime, tačiau verta paminėti ir kognityvinį požiūri į kūrybinį procesą. Šis požiūris akcentuoja žmogų, jo skirtumus ir patį procesą, kuris vyksta dėl kognityvinių mechanizmų. Vienu iš kognityvinių požiūrių, kūrybingesnis žmogus turi platesnį asociacijų lauką ir pamato jas ten, kur galbūt kiti nemato. Naujausi kognityvinio mokslo tyrimai teigia, kad kūrybiškas problemos sprendimas įvyksta tuomet, kai yra sujungiamos du skirtingi (nepanašūs) informacijos vienetai. Kai kurios sąsajos tarp skirtingos informacijos gali būti pastebėtos tik žvelgiant labai abstrakčiai. Tokį mąstymą tyrėjai pavadino metaforiniu loginiu mąstymu. Pavyzdžiui, tokia idėja kaip „piktas vėjas“ gali būti suprasta tik į ją pažiūrėjus ne tiesiogiai.

Kognityvinio požiūrio atstovai taip pat tyrinėja ir metakognityvius procesus. Tai yra tokie procesai, kurie yra valdomi sąmoningo mąstymo, pavyzdžiui, įvairios problemų sprendimo taktikos. Tai gali būti problemos apvertimas iš kitos pusės, mąstymas atbulai ir pan.

Nesąmoningas mąstymas

Pati nesąmoningo mąstymo idėja skamba labai žaviai. Tokio mąstymo pavyzdžius aprašo ir jau minėtasis prancūzas Henri Poincare, kai jam atsitraukus nuo problemos sprendimo, pavyko jį surasti. Nors Poincare rašė apie tai, kad nesąmoningas mąstymas yra svarbi proceso dalis randant problemos sprendimą, nėra viskas taip jau paprasta. 2008 metais mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo bandė išsiaiškinti, ar atsitraukimas nuo problemos sprendimo gali padėti rasti kūrybišką jos išsprendimą. Rezultatai nepaneigė nesąmoningo mąstymo idėjos, greičiau ją papildė. Procesai, kurie aktyvuoja

Intelektas ir kūrybiškumas

Ar kūrybiškumui būtina turėti didelį intelektą? Į šį klausimą jau daug laiko bando atsakyti mokslininkai. Bandymui paaiškinti ryšius tarp šių dviejų kintamųjų buvo sukurta „slenksčio“ (angl. treshold) teorija. Ji teigia, kad intelektas ir kūrybiškumas yra susiję tik iki tam tikro lygmens, t.y. didėjant intelektui, kūrybiškumas irgi didėja tačiau tik iki tam tikros ribos. Kaip tam tikras lygmuo buvo pasirinktas IQ 120. Naujesni tyrimai parodė, kad ryšys tarp intelekto ir kūrybiškumo gali būti daug didesnis, nei buvo manoma ( o buvo manoma, kad šie kintamieji iš esmės yra nepriklausomi). Dabartiniai duomenys pateikia koreliacijas 0.4-0.5, o tai reiškia, kad maždaug 16-25% kūrybiškumo paaiškina intelektas. Naujas, 2016 m. atliktas išsamus tyrimas pateikia dar vieną variantą žvelgti į intelekto ir kūrybiškumo ryšį. Jie teigia, kad intelektas yra būtinas, bet ne pakankamas kūrybiškai veiklai. Tai reiškia, kad jis yra svarbus, tačiau neužtikrina kūrybiškumo.

Divergentinis mąstymas

Turbūt esate girdėję apie išskiriamus 2 mąstymo tipus – konvergentinį ir divergentinį. Konvergentinis mąstymas yra toks, kuris iš esmės nereikalauja kūrybiškumo, surandamas vienas teisingas atsakymas, remiamasi logika. Tokį  mąstymą tikrina daugelis testų mokyklose. Tuo tarpu divergentinis mąstymas, galima sakyti, yra priešingas konvergentiniui, jis susijęs su kūryba, su naujų idėjų generavimu, su įvairiu problemų sprendimu. Suvokiant skirtumus tarp šių dviejų mąstymo tipų, galime pasinaudoti linijos analogija. Konvergentinis mąstymas iki problemos sprendimo keliauja pažingsniui, tiesiai, remdamasis logika, o divergentinis renkasi įvairius kelius.

1967 m. Edward de Bono įvedė šoninio mąstymo sąvoką. Šiuo terminu norima įvardyti mąstymo būdą, kuomet problemos sprendimas ieškomas mąstant netiesiogiai ir kūrybiškai. Pavyzdžiui, pasirenkamas atsitiktinis žodis iš žodyno ir bandoma jį susieti su ta tema, apie kurią dabar yra galvojama.

Kūrybiškumo vertinimas

Kūrybiškumo vertinimas būtent ir yra sudėtingiausias dalykas, kai kalba eina apie kūrybiškumo tyrimus. Tai dažnai būna ir vienas pagrindinių kritikos taikinių, kai yra kritikuojami įvairūs tyrimai apie kūrybiškumą, kadangi tie vertinimo būdai yra pakankamai skirtingi. Kaip jį objektyviai įvertinti? Objektyvumą šiuo atveju bando pasiekti tikrinant įvairius aspektus, tarp kurių yra ir kiekybė. Divergentinio mąstymo testai tikrina idėjų gausumą, originalumą, lankstumą, išbaigtumą. Tokie testai gali prašyti išvardyti kuo daugiau kokio nors dalyko trūkumų arba privalumų, sugalvoti kuo daugiau papildinių kokiam nors prietaisui, nupiešti piešinį, įtraukiant kokią nors figūrą. Žinoma, kūrybiškumo vertinimas neatsiejamas ir nuo paties kūrėjo savo vertinimo. Kūryba gali užsibaigti kokio nors produkto sukūrimu, todėl jį gali įvertinti ir pats kūrėjas ir kiti asmenys.

Linkiu į gyvenimo iššūkius žvelgti kūrybiškai. Pabaigai – užduotis.

Žmogus įeina į barą ir paprašo stiklinės vandens. Barmenas nusitaiko į jį šautuvu. Žmogus padėkoja ir išeina. Kas čia įvyko? Atsakymas po naudotais šaltiniais.

Šaltiniai:

http://bit.ly/2wgkEV1

http://bit.ly/2wWIEtE

http://study.com/academy/lesson/convergent-thinking-definition-examples-quiz.html

http://journals.sagepub.com/doi/pdf/10.1111/j.1467-9280.2008.02176.x

https://en.wikipedia.org/wiki/Lateral_thinking

Kaufman, J. C., & Sternberg, R. J. (Eds.). (2010). The Cambridge handbook of creativity. Cambridge University Press.
Atsakymas: žmogus žagsėjo ir norėjo stiklinės vandens, o barmenas nusprendė jį išgąsdinti.
Jei patinka straipsniai, galite paremti Tranzo būseną Patreon!


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.