3 dalykai, kur žmonės apgaudinėjami pasitelkiant psichologiją

Stop kadras iš filmo „Liar liar“(1997)

Psichologija yra labai įvairi: vienos temos yra labiau populiarios plačiojoje visuomenėje, yra lengvai suprantamos, žmonės jomis domisi, jomis tiki, o kitos – ne tokios populiarios, bet ne mažiau svarbios. Itin populiariomis temomis psichologijoje kai kurie mėgsta spekuliuoti ir parduoti tai kaip plataus naudojimo produktą. Kritinio mąstymo pagalba mes suabejojame, skeptiškai pažvelgime į tam tikrus dalykus ir klausiame savęs „o gal čia yra ne visai taip kaip sako?“

Šįkart noriu pakviesti kritiškai pažvelgti į kelis atvejus, kai plačiojoje visuomenėje populiarios psichologijos temos yra verčiamos produktu ir bandomos parduoti naiviam vartotojui, kuris dėl savo gerovės dažnai būna pasiruošęs sumokėti apvalią sumą pinigų, nors pats apie tai, už ką moka, žino nedaug. Pažvelkime į norimus aptarti atvejus plačiau.

 

Emocinis intelektas

Tikriausiai retas, kuris niekada nėra girdėjęs termino „emocinis intelektas“. Šis terminas psichologijoje atsirado ne taip seniai, 7-ajame dešimtmetyje, tačiau populiarumo sulaukė tik dar vėliau, kai šį konstruktą savo knyga „Emocinis intelektas“ (1995) išpopuliarino žurnalistas Danielis Golemanas. Emocinis intelektas, paprastai tariant, yra apibrėžiamas kaip žmogaus gebėjimas atpažinti savo ir kitų emocijas.

Bėda čia yra ta, kad emocinis intelektas dažnai yra pateikiamas kaip labiau lemiantis pasisekimą gyvenime nei bendrasis intelektas. Nepaisant šio konstrukto kritikos, emocinis intelektas išlieka labai dažna tema populiariosios psichologijos pasaulyje ir nesudėtinga numanyti, kad buriami mokymai ir skaitomos paskaitos apie jo svarbą. Žinoma, tokios paskaitos ir mokymai kainuoja nemažai. Kad galėtume geriau suprasti su kuo turime reikalą, pažvelkime į pateikiamą emocinio intelekto kritiką.

  1. Galbūt esate girdėję apie didžiojo penketo (BIG 5) asmenybės bruožų teoriją, kuri sako, kad žmogaus asmenybę pakankamai patikimai galime apibrėžti 5 bruožais: sąmoningumu, neurotiškumu, ekstraversija, atvirumu patirčiai ir sutariamumu. Šie asmenybės bruožai yra plačiai aprašyti, ištyrinėti, sukurti patikimi klausimynai jiems įvertinti. Pastebėta, kad emocinio intelekto samprata iš esmės persidengia su sutariamumo asmenybės bruožo samprata, tik tiek, kad sutariamumas apibrėžia ir nusako platesnį spektrą žmogaus savybių. Pavyzdžiui, žemą sutariamumą turintys žmonės dažnai būna geri vadovai, kadangi yra tiesmukiški, nevengia konflikto ir dėl to jais nelengva manipuliuoti;
  2. Ieškant gabių vaikų, atliekami IQ testai, o ne emocinio intelekto testai. Ieškant vaikų, kurie turi mokymosi sunkumų ar įtariamą protinį atsilikimą, atliekami IQ testai, o ne emocinio intelekto testai. JAV kariuomenėje yra intelekto riba, kai asmuo jau nebegali būti priimtas į kariuomenę. Emocinio intelekto testai prastai ištyrinėti, jų yra daug ir jų validumas abejotinas. O validumas apibrėžia, ar testas matuoja tai, ką turėtų matuoti;
  3. Protingesni žmonės lengviau išmoksta daugiau;
  4. Yra išmatuotos koreliacijos tarp 5 didžiųjų asmenybės bruožų, intelekto ir pasisekimo gyvenime. Nustebinsiu ar ne, tačiau su pasisekimu gyvenime labiausiai susijęs yra būtent bendras intelektas. O iš 5 didžiųjų bruožų su pasisekimu gyvenime labiausiai susijęs sąmoningumas, tačiau ne sutariamumas (tai, kas panašiausia į EQ);

Apskritai klaida čia daroma šioje sąvokoje vartojant žodį „intelektas“. Žmonės iš tiesų nori tikėti daugybinio intelekto teorijomis, kadangi jos suteikia saugumo pojūtį, žmonės dėl to jaučiasi geriau. Į emocinį intelektą arba tiksliau į tai, kas apibrėžiama naudingiausia būtų žvelgti kaip į priedą, tačiau jokių būdų ne kaip į sėkmės garantą.

Veidotyra

Veidotyra yra kitas populiarus fenomenas, kuris taip pat įgauną pagreitį Lietuvoje. Žmonėms siūlomi mokymai, seminarai, asmenybės diagnostika pagal veido bruožus. Tuo užsiimantys Lietuvoje žmones turi savo svetainę, o joje siūlomų mokymų pavadinimai kalba patys už save: „Nuotoliniai veidotyros pagrindai“, „Koks mano pašaukimas ir kaip jį realizuoti“ ir kt. Žvelgiant į pavadinimus atrodo, kad įstojote į neakivaizdines studijas universitete arba priklausote kokiai nors sektai, kuri žino jūsų pašaukimą, kurio jūs nežinote. Keisčiausia čia tai, kad psichologai dešimtmečius vargo kurdami patikimus ir validžius asmenybės vertinimo klausimynus, tyrė milijonus žmonių įvairiose kultūrose, svarstė, kas yra asmenybės bruožas ir kas nėra, o, pasirodo, kad viską visuomet galima buvo pasakyti tiesiog pasižiūrėjus į veidą. Jeigu kažkas nesuprato, kad čia buvo sarkazmas, tai sakau tai dabar.

Buvo toks psichologas pavarde Sheldonas, kuris XX a. vidury plėtojo konstitucinę asmenybės teoriją. Jos esmė – asmenybę ir temperamentą lemia mūsų kūno sudėjimas. Platų straipsnį apie tai esu rašęs anksčiau. Teorija populiaria netapo ir mokslininkų bendruomenėje pripažinimo nesulaukė, nes buvo netiksli. Tam tikra ryšys tarp kūno sudėjimo ir asmenybės bruožų egzistuoja, tačiau jis yra labai nedidelis, todėl teorijos niekas nebeplėtojo toliau.

1981 m. buvo atliktas tyrimas, kuris tikrino, kaip veido bruožai susiję su asmenybės bruožais ir tam tikrą ryšį nustatė, tačiau tyrime dalyvavo viso labo 20 žmonių. Net trečiakursiai psichologai surenka didesnes imtis savo tyrimams. Žinoma, yra ir tyrimų, kurie turi reprezentatyvesnes imtis ir randa šiokį tokį ryšį tarp asmenybės bruožų ir veido, tačiau ryšys ne vienodas, leidžia daryti prielaidas tik apie tam tikrus asmenybės bruožus, pvz., ekstraversiją, taičiau kitų bruožų atsispindėjimas veide ne toks tikslus bei skirtingas tarp vyrų ir moterų.

Jeigu reiktų nustatyti tiksliausią ryšį tarp veido bruožų ir asmenybės, tai skambėtų maždaug taip: žmogaus veido bruožai gali nulemti tai, kaip mes jį suvoksime ar kokias savybes jam priskirsime, tačiau neatskleis realių žmogaus asmenybės bruožų ar kitų savybių, nepasakys, kokius gynybos mechanizmus jis naudoja, nežinosime, kas vyksta jo galvoje. Taigi, iš esmės veido bruožai formuoja mūsų socialinį suvokimą, tačiau jis gali labai labai prašauti pro šalį. Lygiai dėl tokių pat priežasčių reikia labai atsargiai vertinti kūno kalbą, dėl to, kad galime susidaryti klaidingas prielaidas apie žmogų, nes dažnai nežinome, kas tiksliai nulėmė, kodėl jo arba jos kūno kalba tą akimirką buvo tokia. Iš esmės dėl šių priežasčių veidotyra yra labiau kaip loterija nei kažkas itin pritaikomo.

Geriau mokykitės bendrauti su žmonėmis ir tai jums duos daug daugiau naudos, nei stebėti žmogaus veido bruožus ir bandyti ką nors įžvelgti.

Motyvacijos mokymai

Logika paprasta: jei turi motyvacijos nueiti į kokio nors pridurko motyvacinį seminarą ir už tai sumokėti pinigus, reiškia turi motyvacijos kažką daryti, tai galbūt nereikia to motyvacinio seminaro? Tokie žodžiai panašiai nuskamba garsaus komiko George Carlin pasirodyme. Turiu pasakyti, kad su jo pokšto pagrindine mintimi beveik sutinku.

Visgi ne visada yra taip paprasta. Problema yra ta, kad žmonės dažnai eina į motyvacinius seminarus ir mokymus net nežinodami, kam motyvacijos jiems reikia. Kitaip sakant, žmonės stokoja prasmės, kadangi randus prasmę, motyvacija iš esmės randasi savaime. Juk žmonėms patinka daryti tai, kas prasminga. Tačiau stipriai abejoju prasmės radimu tokiuose seminaruose, nes jie dvelkia perdėtu pozityvumu.

Kita problema – žmonės motyvacija suvokia kaip įkvėpimą, todėl galvoja, kad juos ten kiti įkvėps. Tačiau motyvacija yra sudėtingesnis procesas. Būtų idealu, jei žmonės galvotų taip pat, kaip galvojo Carlinas, tačiau, kaip tai padaryti? Vienas iš būdų galėtų būti žmonių švietimas apie motyvaciją, kokia ji ir kaip ji veikia. Tai ir pabandysiu padaryti kitame tekste, kurį skirsiu plačiausiai išplėtotai ir pritaikomai savideterminacijos teorijai, kuri nagrinėja skirtingas motyvacijos formas.

Taigi, šįkart aptariau 3 visuomenėje plačiai eskaluojamas populiariosios psichologijos temas. Aprašydamas jas, norėjau pakviesti suabejoti beatodairiškai skelbiamais jų privalumais ir pagalvoti apie trūkumus.

Šaltiniai:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/7272664

https://guilfordjournals.com/doi/abs/10.1521/soco.2006.24.5.607

https://www.quora.com/What-is-more-beneficial-in-all-aspects-of-life-a-high-EQ-or-IQ-This-question-is-based-on-the-assumption-that-only-your-EQ-or-IQ-is-high-with-the-other-being-average-or-below-this-average



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.