Prasti socialiniai santykiai mirtingumo riziką didina taip pat kaip tabako ar alkoholio vartojimas

Nors frazė „britų mokslininkai nustatė“ yra jau tam tikras absurdiškų mokslinių tyrimų sinonimas, tačiau 2010 metais britų mokslininkai atliko tikrai labai svarbų tyrimą, kuris parodė, kaip stipriai mūsų sveikatą gali paveikti socialiniai santykiai ar jų nebuvimas. Tyrimas ypač aktualus dabarties metu, kai individualumo kultas ima aukštumas, kai industrializuotose visuomenėse socialinių santykių kokybė prastėja, kai randasi vis daugiau ir daugiau žmonių, kurie gyvena vieni. Bet dabar apie viską nuo pradžių.

Iliustracijai panaudota Hugh Barron tapybos darbo The Children of George Bond of Ditchleys, 1768 fotografija.

Tyrimas buvo atliktas dėl kelių priežasčių: mokslininkai jau kurį laiką diskutavo, kad socialinė izoliacija gali būti kenksminga žmogaus sveikatai. Šitie pasvarstymai kilo iš 1988 m. nedidelės tyrimų apžvalgos, kurioje buvo apžvelgti 5 tyrimai. Ši apžvalga parodė, kad žmonės, kurie turi mažiau socialinių ryšių,  vidutiniškai pasižymėjo ankstesniu mirtingumu. Kita priežastis – nepaisant to, kad buvo keletas įrodymų apie socialinių santykių svarbą žmogaus sveikatai, kalbant apie žmonių mirtingumą, į šiuos aspektus vis dar retai pripažįsta tiek sveikatos specialistai, tiek visuomenė. Žvelgiant į dabartinį tyrimą – 2010 metais tyrėjai atliko metaanalizę, t.y. kitų tyrimų analizę, kurioje buvo įtraukta net 148 tyrimai su bendra 308 849 dalyvių imtimi. Šie 148 tyrimai buvo atrinkti būtent dėl to, kad juose buvo pateikta duomenų apie žmonių mirtingumą kaip socialinių santykių funkciją. Tuomet tyrėjai naudodami statistines procedūras paskaičiavo efekto dydį ir šanso santykį (angl. odds ratio). Buvo gautas 1,5 šanso santykis, o tai reiškia, kad individai, kurie turėjo stipresnius socialinius ryšius, taip pat turėjo ir 50 % didesnę tikimybę išgyventi nei tie, kurie turėjo silpnus socialinius ryšius. Šį santykį taip pat galima paaiškinti ir taip, kad jei turėtume hipotetinę 100 žmonių imtį, iki to laiko, kai pusę tos imties žmonių bus mirę, iš likusių gyvųjų, bus 5-iais žmonėmis daugiau tų, kurie turi stiprius socialinius ryšius, nei tų, kurie turi silpnus.

Ką mums rodo tokie tyrimo rezultatai? Pirmiausia tai, kad socialinių santykių įtaka mūsų mirtingumui yra palyginama su alkoholio ar tabako vartojimo rizika. Taip pat socialinių santykių įtaka savo svarbumu viršija netgi tokius rizikos faktorius kaip mažas fizinis aktyvumas ar nutukimas. Šio tyrimo rezultatai tik dar kartą patvirtina, kad žmogus – socialinė būtybė ir jo gerovei reikalinga daug daugiau nei pinigai, maistas ar būstas. Šiuos rezultatus turėtų pripažinti ir į juos atsižvelgti ne tik sveikatos profesionalai, gydytojai, tačiau ir kiekvienas iš mūsų. Mediciniai tyrimai turėtų matuoti ne tik fiziologinius žmogaus parametrus, tačiau reiktų su pacientais kalbėtis ir apie socialinę izoliaciją. Gerbkime, mylėkime, saugokime, išklausykime vieni kitų.

Šaltiniai:

Holt-Lunstad, J., Smith, T. B., & Layton, J. B. (2010). Social relationships and mortality risk: a meta-analytic review. PLoS Med, 7(7), e1000316. dx.doi.org/10.1371/journal.pmed.1000316.

[the_ad_placement id=“virsus“]



Komentarai uždrausti.