Simpsonų psichologija (II dalis)

Pirmame Simpsonų psichologijos tekste rašiau apie tai, kad sukurtos įvairios veikėjų asmenybės leidžia puikiai pasireikšti socialiniai kritikai ir psichologinėms temoms. Plačiau aptariau priklausomybės temą: alkoholį, rūkalus, narkotikus. Šį kartą teksto tema – pasąmonė ir neįsisąmoninti mūsų norai.

Ne tik Simpsonai, bet apskritai filmų industrija, yra psichoanalizės fanai. Tuoj paaiškinsiu, ką turiu galvoje. Psichoanalizė yra Zigmundo Froido sukurta psichoterapijos paradigma, kurios vienas pagrindinių teiginių – mūsų elgesį lemia informacija, kuri yra pasąmonėje. Psichoanalizė, kažkada buvusi dominuojanti psichoterapijos paradigma, tapo mažiau populiari tarp specialistų, kadangi iškilo ir vis populiaresnė tampa kognityvinė psichoterapijos mokykla (kurios esmė, kad daug sunkumų sukelia klaidingas mąstymas ir įsitikinimai apie save ir pasaulį).

Iliustracijai pasitelktas stop kadras iš animacinio serialo „Simpsonai“

Vis dėlto filmų scenarijų autoriai ir režisieriai net negalvoja paklusti moksle tvyrančioms madoms, kadangi tai būtų neįdomu. Įdomu yra žmogaus gelminis pasaulis, neįsisąmoninti troškimai, sapnų pasaulis, elgesio motyvacijos, kurių jis iki galo nesupranta ir t.t. Ten slypi paslaptis, kurią maga išnarplioti ir atskleisti. Pateiksiu kelis pavyzdžius iš serialo, kuriuose atsispindi pasąmonėje glūdinčios priežastys, dėl ko elgiamės vienaip ar kitaip.

6 sezono 11 serijoje Simpsonai gauna nemokamus lėktuvo bilietus. Įlipus į lėktuvą, Mardžė pradeda jausti vis daugiau nerimo ir ją ištinka panikos ataka. Dažniausiai žmonės bijo skristi dėl to, jog baiminasi, kad lėktuvas gali nukristi arba dėl klaustrofobijos. Vis dėlto serijoje atsispindi visai kitas aspektas. Mardžė kreipiasi pagalbos į psichoterapeutę ir išsiaiškina, kad jos baimę skristi sąlygojo tai, kad ji galvojo, jog jos tėvas buvo pilotas, tačiau iš tikrųjų jis buvo stiurdas.

Dėl to ji patyrė daug gėdos, kurią išstūmė. Psichoterapijos metu, paaiškinta, kad dabar būti skrydžiu palydovu vyru yra įprasta ir kad jos tėtis tuomet galėjo būti netgi vienas to pradininkų. Viskas išsisprendė, baimė skristi buvo įveikta. Vis dėlto, Mardžė psichoterapijoje bando užsiminti ir apie kitus nutikimus su lėktuvais, kurie galėjo paskatinti baimės atsiradimą. Ši serija parodė, kad mūsų baimes gali lemti ne tik akivaizdūs, logiškai pagrįsti įsitikinimai, bet ir mums sąmoningai nesuvokiami motyvai, kurie galėjo ateiti iš vaikystės patirtičių.

8 sezono 8 serijoje Springfildą nusiaubia viesulas, tačiau nukenčia tik Nedo Flanderso namai. Kaimynai, norėdami gero, susiburia ir atstato sugriautą būstą, tačiau atstatyto namo kokybė itin prasta. Nedas Flandersas pratrūksta ir apšaukia visus miestiečius. Visi stovi nustebę, dėl to, kas įvyko, kadangi buvo įpratę Nedą matyti itin ramų ir mandagų. Tuo tarpu Nedas išvyksta į psichiatrijos ligoninę, kur tikisi, kad jam bus padėta ir ten susiduria su savo vaikystės psichiatru.

Kas nutiko iš tikrųjų? Nedas vaikystėje buvo auklėjamas nenustatant jokių ribų ir jokiam gydymui jis nepasidavė, todėl buvo pasitelkta eksperimentinė beržinės košės terapija, kurios poveikis buvo toks stiprus, kad Flandersas nebegebėjo išreikšti jokių neigiamų jausmų. Tačiau tie jausmai niekur nedingo ir, pasitaikius didelei stresinei situacijai, išlindo į paviršių. Serijoje Simpsonai Nedui padeda parodyti, kad jis iš tiesų jaučia pykti ir įniršį kai kuriems dalykams ir pamoko jį išreikšti.

Kaip vieną pagrdininių psichologinių šios serijos žinučių galima įvardyti tai, kad slopinami ir neišreiškiami jausmai niekur nedingsta, nes mes skirtingi dalykai gyvenima mums sukelia skirtingus jausmus. Kartais tokius, kurie ne visda yra priimtini išreikšti tuo metu. Tačiau neigiami ar slopinami jausmai vis tiek egzistuoja mūsų pasąmonėje ir gali lemti mūsų elgesį.

14 sezono 20 serijoje Houmeris netenka vairuotojo pažymėjimo, dėl ko pradeda daugiau vaikščioti ir pagerėje bendra jo savijauta ir nuotaika. Visgi Mardžė lieka vienintelė vairuotoja šeimoje, o tai ant jos pečių užkrauna daugiau atsakomybių. Netyčia sumaišiusi stabdžių pedalą su greičio pedalu, Mardžė partrenkia Houmerį. Vėliau, namuose, rūpindamasi juo, vis „netyčia“ padaro jam ką nors bloga, kas sukeltų skausmą, pvz., apipliko karšta sriuba. Houmeris pradeda įtarinėti, kad jo žmona siekia jam pakenkti specialiai.

Vis dėlto Mardžė tai uoliai neigia, kol vieną kartą ji pratrūksta ir rėžia, kad jo nekenčia. Ši serija parodo, kad neireikštas pyktis gali būti rimtų problemų santykiuose priežastimi. Ši serija tam tikra prasme panaši ir į aptartąją aukščiau. Yra emocija, kurią bandoma išstumti iš gyvenimo, tačiau ji grįžta kitomis formomis.

23 sezono 16 serijoje Houmeris po žvejybos su Bartu pradeda šlapintis į lovą. Pasitelkiant filmo Inception („Pradžia“) idėją, tam, kad būtų išsiaiškinta šlapinimosi priežastis, Houmeris su šeima panardinami į kelių lygių sapnų pasaulį. Sapnuose jis sutinka savo mamą, kuri kviečia pakeliauti po vaikystės prisiminimų pasaulį. Jie grįžta į prisiminimą, kai Houmeris su savo tėčiu išplaukė į ežerą žvejoti, tačiau valtis apsivertė, jie grįžo vėliau, nei turėjo grįžti ir neparnešė žuvies.

Po dviejų savaičių Houmerio mama paliko jų šeima. Houmeris galvojo, kad tai nutiko dėl to jų nenusisekusios žvejybos, todėl jis jautė kaltę dėl iširusios šeimos. Sapne mama patikino, kad ji juos paliko ne dėl to. Houmerio šlapinimosi problema dingsta, kadangi sapne jis išsprendžia iki tol neišspręstą konfliktą. Ši serija savyje talpina du svarbius elementus: 1) kaip ir kitose serijose pamatome, kad neįsisąmoninti jausmai gali pasireikšti įvairiais būdais; 2) kadangi vaikai yra dar labai egocentriški, skyrybų metu jie linkę įvykius aiškinti per tai, ką jie galėjo padaryti ne taip, dėl ko galėjo tėvai išsiskirti. Taigi skyrybos pasėjo kaltę mažojo Houmerio jausmuose, kurie buvo neišreikšti ir grįžo vėliau per šlapinimąsi į lovą.

Aptarus kelias konkrečias serijas, galima šiek tiek aptarti kai kurių veikėjų elgesį, kurį galima interpretuoti kaip tokį, už kurio pasąmonėje slypi kiti norai. Tarkime, barmenas Mo. Serialo metu jis atlieka bent kelis bandymus nusižudyti. Iš to, kaip seriale tai yra perteikiama, galima suprasti, kad tokio jo savižudiško elgesio tikslas – pagalbos šauksmas. Iš tiesų jis mirti nenori, veikiau jis nori būti pastebėtas ir ne vienišas. Žiūrint serialą, svarbu nesusidaryti klaidingos nuomonės apie žmones, kurie turi suicidinių minčių ar ketinimų. Jie tokių būdų nori ne dėmesio, tai yra jų pagalbos šauksmas, todėl svarbu apie tai su žmogumi kalbėtis ir nenuvertinti jo ketinimų kaip paprasčiausio noro sulaukti dėmesio.

Kitas pavyzdys – Bartas. Seriale jis mums puikiai pažįstamas kaip padauža, kuris turi mokymosi sunkumų ir nuolat krečia išdaigas, dėl kurių dažnai nukenčia kiti. Kaip vieną iš Barto eglesio motyvų galia įžvelgti pasąmoningą norą, kad tėvai į jį atkreiptų dėmesį. Tiksliai neprisimenu kurioje serijoje, tačiau Bartas ir Malūnas ruošiasi išdaigai, kuri gali sukelti daug problemų. Malūnas sutinka su rizika, kadangi problemos yra tam tikrai dėmesio forma.

Houmeris mums pažįstamas kaip žmogus, linkęs daug valgyti ir vartoti alkoholį. Seriale kartais užsimenama, kad tokiu būdu jis slopina emocinį skausmą, pats to nesuvokdamas.

Šį kartą būtų tiek. Simpsonų seriale apstu psichologiškai svarbių momentų, kurie gali praturtinti mūsų žinias žmogaus psichikos pasaulį. Jei kur nors nusišnekėjau, visada laukiu kritiško grįžtamojo ryšio. Taip pat, jei seriale pastebėjote kokių nors vietų, kuriose galima įžvelgti tai, kaip veikia mūsų pasąmonė, kviečiu mane papildyti komentaruose.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.