Proto galia (II): placebo efektas

Pirmąjį serijos straipsnį pradėjau tekstu apie psichosomatiką, jį galite rasti ČIA. Šiame tekste norėčiau plačiau panagrinėti placebo efektą, apie kurį taip pat daugelis daugiau ar mažiau esate girdėję, todėl pabandysiu pateikti ne tik jau žinomos informacijos, bet ir tikrai negirdėtos. McGillo universiteto profesorius Jeffrey Mogil teigia, kad placebo efektas yra įdomiausias mokslo fenomenas, nes tai yra tiksli sąsaja tarp biologijos ir psichologijos. Albertas Einšteinas dėl placebo kaip įdomiausio mokslo fenomeno tikriausiai nesutiktų, tačiau neabejotinai tai yra labai įdomus reiškinys, kuris masina ne vieną. Tai gal apie viską nuo pradžių?

 

Stop kadras iš brolių Wachowskių filmo „Matrica“

Pradžia

Medicininiame kontekste terminas placebo pirmą kartą buvo panaudotas dar XVIII a., o 1811 m. buvo apibūdintas kaip vaistas, kuris pacientui labiau suteikia malonumą, nei realiai gydo. Nors terminas buvo naudojamas jau porą dešimtmečių, pirmasis placebo efekto poveikį pademonstravo anglų gydytojas John Haygarth, kai pastebėjo, kad tuo metu populiarus gydymas specialiomis lazdelėmis (angliškai jos vadinosi Perkinson’s Tractors) veikia taip pat, jei brangios lazdelės, kurios buvo gaminamos iš metalo būdavo pakeistos paprastomis medinėmis lazdelėmis. Myerso psichologijos vadovėlis placebo efektą apibūdina kaip poveikį ar elgesį, kuris nulemtas neutralios (neveiklios) medžiagos arba sąlygų, kurios, manoma, yra veiksmingos. Matome, kad pagrindinis placebo reiškinio aspektas yra informacija apie tai, kad tam tikra priemonė ar sąlygos gali padėti.

Abipusiai akla procedūra

Šiuolaikinė medicina ir psichologija yra neatsiejama nuo naujų vaistų ar intervencijų efektyvumo palyginimų su placebo. Kaipgi yra tikrinamas naujų priemonių veiksmingumas? Naujų vaistų ar intervencijų efektyvumo tikrinimo etalonu yra tapęs eksperimentas su abipusiai akla procedūra. Tai reiškia, kad tiek pacientas, tiek gydymą ar intervenciją taikantis specialistas nežino, kuri iš 2 ar daugiau priemonių yra tikroji, o kuri yra placebo. Apie tai žino tik tyrėjas. Gydymo ar intervencijos pabaigoje abi grupės yra palyginamos. Jei grupėje, kuri gavo realų vaistą ar intervenciją teigiamas poveikis yra reikšmingai didesnis, nei placebą gavusioje grupėje, gydymo priemonė yra verta skyrimo.Tokia procedūra tyrėjui leidžia patikrinti gydymo priemonės efektyvumą taip, kad jis būtų veikiamas kuo mažiau šalutinių kintamųjų.

Patikimumas

Kiek patikimas yra placebo efekto veikimas, t.y. kokia tikimybė, kad davus tą patį placebo, išliks toks pat atsakas?  2008 atlikti didelio masto tyrimai parodė, kad placebo suteiktas poveikis išlieka pakankamai stabilus, jei po kurio laiko duodamas toks pat placebo. Tačiau tokio paties efekto tikėtis negalėtume, jei placebą pakeistume. Pvz., jei davėme vieną vaistą, kuris iš tikrųjų buvo placebo ir žmogui pagerėjo, to paties galime nesulaukti net jei duotume tą patį placebo, tačiau kitoje pakuotėje. Tokie tyrimai parodo, kad kuomet naudojamas placebo, labai svarbu išlaikyti gydymo nuoseklumą, nes net menkiausi pokyčiai gali pakeisti poveikį.

Nėra vieno paaiškinimo

Placebo poveikis iš tiesų egzistuoja praktiškai visur, kur kalba eina apie gydymą ar vaistų gėrima: nuo ritualų, simbolių iki gydytojo-paciento santykių. Placebo efektui nėra vienintelio paaiškinimo, iš tiesų tai yra šeima efektų, kuriuos galima pritaikyti įvairiose skiringose situacijose. Kai kuriuos pagrindinius aptarsime.

  1. Laikas gydo. Ši frazė dažnai sakoma, kai du žmonės išsiskiria, tačiau joje yra daug tiesos, bet kur tos tiesos vieta placebo efekto kontekste? Kai žmonės kreipiasi į gydytojus, jų simptomai būna pakankamai blogi (bent jau sąlygiškai, kadangi jau privertė žmogų kreiptis pagalbos), tačiau natūralioje ligos eigoje simptomai gali sumažėti savaime. Klinikiniuose depresijos tyrimuose apie 1/3 pacientų pagerėja savaime netaikant nei vaistų, nei placebo. Taigi, laikas čia suveikia tarsi placebo.
  2. Patvirtinimo šališkumas. Ši mūsų mąstymo ypatybė dažnai pasireiškia ginčuose, kuomet mes ieškome informacijos, patvirtinančios mūsų argumentus. Panašiu principu veikia ir placebo – pacientas, kuris yra gydymo programoje, tikisi pasijusti geriau, todėl kreipia daugiau dėmesio į ženklus, kurie rodo, kad jam gerėja, nei į ženklus, kurie to nerodo.
  3. Lūkestis ir išmokimas. Dar vienas paaiškinimas, kuris padeda suprasti placebo efekto veikimą – išmokimas ir mūsų lūkestis. Jei esame gavę tikrų vaistų ir jie mums padėjo, smegenys šią informaciją įsimena, todėl gali suveikti ir placebo tabletė, jei tikimės, kad ji padės, nes smegenys atkuria tą patį palengvėjimą, kurį suteikė tikrasis vaistas. Tyrimai parodė, kad pacientams po operacijų reikia dvigubai daugiau nuskausminamųjų, kai jie suleidžiami automatiškai, nei tada, kai jie mato realią seselę, kuri ką nors jiems suleidžia. Taip pat stulbinamas placebo efektyvumas fiksuojamas chirurginių intervencijų metu. 2014 metų tyrimų apžvalga parodė, kad net 75% „netikrų“ operacijų, skirtų skausmo sumažinimui, kuomet nebuvo atliekama jokio realaus pakeitimo, padėjo pacientams pasijusti geriau.
  4. Farmakologinis sąlygojimas. Atvejis, kuris pakankamai panašus į prieš tai minėtąjį, tačiau šiek tiek kitoks. Farmakologinio sąlygojimo atveju pacientams kelias dienas iš eilės buvo duodami realūs vaistai, jie pradėdavo jausti pagerėjimą, tačiau vieną iš dienų tikri vaistai būdavo staiga pakeičiami placebo. Rezultatai parodė, kad placebo smegenyse sukeldavo labai panašų atsaką į realų vaistą ir pacientams pagerėjimas išlikdavo ne vien chroniško skausmo atvejais, bet taip pat ir chroniškų psichiatrinių sutrikimų atvejais. Kaip Pavlovo šunys išmoko susieti skambučio garsą su maistu, taip smegenys išmoksta, kad gavus tabletę, pagerėja, nesvarbu, kad ji tėra cukrinė. Tačiau šio placebo efekto poveikis apsiriboja tik tais atvejais, kai realus vaistas veikia tuos procesus smegenyse, kuriuos smegenys gali atlikti ir natūraliai, pavyzdžiui, skausmas. Skausmo vartų teorija parodė, kad skausmo vartus atidaryti ir uždaryti gali labai įvairus spektras veiksnių, tarp jų ir paprasčiausia informacija.
  5. Socialinis išmokimas. Kaip vaikai garsiajame Alberto Banduros lėlės Bobo eksperimente stebėdami išmoko smurtinio elgesio prieš lėlę, taip pacientai, stebėdami kaip kitam pacientui pagerėjai, kai jis vartoja ne realų vaistą, o placebo, gali padėti pasijusti geriau.
  6. Žmogiškas kontaktas. Dirgliosios žarnos sindromo atveju 3 pacientų grupės gavo akupunktūrinį gydymą (placebo), tačiau tik vienoje grupėje specialistas, kuris tai atliko, su pacientais šiltai bendravo, pasakojo, kad įsivaizduoja kaip turėtų būti sudėtinga gyventi su šiais simptomais ir pan. Būtent šios grupės pacientai pasiekė didžiausią simptomų palengvėjimą. Tyrėjai priėjo išvados, kad šiltas bendravimas ir empatija yra labai svarbūs ir gali atnešti teigiamų rezultatų klinikinėje praktikoje.

Smegenys

Nors placebo efektas yra labai glaudžiai susijęs su psichologija ir tikėjimu, tai yra ir neurobiologinis reiškinys, kadangi vyksta pokyčiai smegenyse. Vienas svarbiausių aspektų, dėl kurio egzistuoja placebo efektas – kognityvinis įvertinimas, t.y. tiesiog situacijos įvertinimas, suvokimas, kuris yra siejamas ir su asmenine prasme žmogui. Šis įvertinimas, kuris atlieka svarbų vaidmenį placebo efekto atveju, siejamas su smegenų dalimi, kuri taip pat yra atsakinga už lūkesčių ir tikėjimo formavimąsi, save generuojančių emocijų formavimą,  žinias apie save patį, informacijos integraciją ir vertės skaičiavimą. Šios neurobiologinės žinios vėliau gali padėti atskleisti svarbių detalių apie šį be galo įdomų fenomeną.

Didėjantis efektas?

Lyginant 1996 ir 2013 metų duomenis, trigubai mažiau pacientų 2013 jautė pagerėjimą nuo naujų vaistų nuo skausmo lyginant su 1996 metais. Galbūt prastėja vaistas? Ne. Tiesiog didėja placebo poveikis, tačiau ši tendencija fiksuojama išskirtinai tik JAV.

Skausmas

Skausmas, o ypač lėtinis skaumas yra labai didelė našta medicinai, kadangi reikalauja labai didelio kiekio pinigų. Neretai skausmo paaiškinti mediciniškai nepavyksta, tačiau pacientai skausmą jaučią, tai veikia jų gyvenimą ir jo kokybę. 2015 m. vien JAV užfiksuota 52 000 mirčių nuo vaistų perdozavimo ir beveik 2/3 tų vaistų buvo nuskausminamieji. Pavyzdžiui, Vicodin’as, kurį nuolat gerdavo žymus serialo personažas daktaras Housas. Kad suprastumėte, kokie dideli skaičiai nuskausminamųjų vaistų išrašomi JAV – 2012 m. tyrimo duomenimis buvo išrašyta 259 milijonai receptų vien nuskausminamiesiems. Tiek užtektų, kad kiekvienas pilnametis asmuo gautų bent po buteliuką. Kad sumažėtų skausmas, žmonės geria vis didesnes dozes vaistų ir taip perdozuoja. Tačiau gal yra būdas kaip galima padėti? Vienas iš variantų yra būtent placebo, kadangi placebo efektyvumas vienas geriausių gydant chronišką skausmą. Nors manoma, kad placebo efektas reiškiasi visur medicinoje, tačiau tai nėra visiškai teisinga. 2010 atliktoje daugiau kaip 200 tyrimų analizėje, kurioje buvo analizuojami įvairių vaistų ir placebo kombinacijų efektyvumai skirtingose medicinos srityse, parodė, kad placebo gali iš tikrųjų efektyviai padėti tokiais atvejais kaip skausmas, šleikštulys, astma, fobijos. Tačiau žymiai mažesnis pagerėjimas buvo stebimas tokiais atvejais kaip demencija, aukštas kraujospūdis, nerimas, depresija (nors kai kurie tyrimai kaip ir minėta anksčiau, fiksavo reikšmingus pokyčius depresijos atveju su placebo). Realius nuskausminamuosius tam tikrais atvejais pakeitus placebo galima būtų sumažinti ne tik mirčių nuo perdozavimo skaičių, bet ir kaštų, išleidžiamų vaistams kiekį.

Ne tik medicinoje

Nauji tyrimai sporto srityje rodo, kad placebo efektas ten taip pat fiksuojamas. Suaugusieji, kurie galvojo, kad 30 minučių važiavimas dviračiu jiems bus naudingas, šią sportinę veiklą jautė kaip mažiau sunkią nei tie, kurie turėjo labiau neigiamus lūkesčius. Kitame tyrime mokslininkai nustatė, kad nelabai sportiški tyrimo dalyviai, kuriems buvo pasakyta, kad specialūs marškinėliai pagerina važiavimą dviračiu, šią veiklą suvokė kaip mažiau sunkią, lyginant su tyrimo dalyviais, kuriems buvo pasakyta, kad marškinėliai tiesiog sumažina prakaitavimą. Tokie rezultatai tik patvirtina, kad net neatletiškais save laikantys žmonės gali labiau mėgautis sportu dėka tam tikrų priemonių, jei jomis tiki.

Nocebo

Egzistuoja ir toks terminas kaip nocebo, kai neigiami žmogaus lūkesčiai savijautą padaro blogesnę. Pavyzdžiui, gliuteno atveju. Dauguma žmonių jam net nėra alergiški, tačiau perka maistą be gliuteno, nes mano, kad dėl produktų su gliutenu pasijus blogiau. Ir iš tiesų jie valgydami šiuos produktus jaučiasi blogiau, nors neturi jokio biologinio jautrumo šiai maisto daliai.

Apibendrinimas

Kaip matome, placebo efektas yra tikrai labai įdomus reiškinys. Kartais sunku suvokti, kad paprasta gliukozės tabletė gali padėti taip pat puikiai kaip ir realus vaistas, ar kad netikra operacija, skirta skausmui sumažinti, 3/4 atvejais gali būti veiksminga. Naujausių mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad gydymas placebo gali turėti reikšmingą ir išsilaikantį poveikį gydant tuos sutrikimus, kurie turi stiprų motyvacijos ir emocinį komponentą. Nors apie placebo efektą dabar žinome kaip niekad daug, krūva klausimų dar lieka neatsakyta. Pavyzdžiui, kokie mechanizmai veikia procese, kai placebo efektas yra išlaikomas ilgesnį laiką arba kokios pacientų savybės ir gydymo kontekstas veikia įvertinimą, kuris lemia placebo poveikį ir t.t.

Šaltiniai:

http://www.medicalnewstoday.com/articles/318240.php

https://www.vox.com/science-and-health/2017/7/7/15792188/placebo-effect-explained

https://www.vox.com/science-and-health/2017/3/23/14987892/opioid-heroin-epidemic-charts

https://www.vox.com/science-and-health/2017/6/1/15711814/open-label-placebo-kaptchuk

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/14651858.CD003974.pub3/full

http://www.annualreviews.org/doi/10.1146/annurev-clinpsy-021815-093015

https://en.wikipedia.org/wiki/Placebo_in_history

Jei patinka straipsniai, galite paremti Tranzo būseną Patreon!


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.