Mindfulness gali būti ne tik gėris?

Galima sakyti, kad psichologija irgi turi madas. Nesunku numanyti, kad daugelis praktikuojančių psichologų galėtų nurodyti, kad vienas labiausiai ant bangos esančių būdų padėti nerimo ir depresijos sutrikimus turintiems klientams – mindfulness (tai gali būti ir įsisąmoninimu grįsta psichoterapija ir tiesiog sąmoningo buvimo praktikavimas). Vadinkime šiame sąmoningą buvimą mindfulness, kadangi taip bus paprasčiau, nes tai žodis, figuruojantis net ir išverstų į lietuvių kalbą knygų viršeliuose. Sumažina nerimą, įtampą, gerina nuotaiką, pastebime savo jausmus, mintis. Tiesiog tikras saldainis! Australų mokslinės žurnalistikos internetinis leidinys The Conversation peržvelgė daugybę tyrimų ir pasakoja apie potencialius mindfulness pavojus. Tad šįkart tekstas didžia dalimi bus verstas iš originalaus straipsnio, publikuoto šiame leidinyje. Teksto originalo nuorodą kaip visada galėsi rasti straipsnio apačioje.

Mindfulness šaknys glūdi budizme, o šio principo esmė – dabartinių minčių, jausmų ir pojūčių pastebėjimas be vertinimo. Ir šis metodas imamas pardavinėti kaip prekė, kaip panacėja nuo mūsų visų sunkumų. Turbūt vienas svarbiausių mindfulness propagavimo aspektų – šis metodas neturi neigiamo poveikio. Pastarųjų 45 metų tyrimai mums vis dar neatsako į klausimą, kaip veikia meditacija. Mes žinome, kad ji gali sumažinti įtampą, nerimą, tačiau nežinome tikslių veikimo mechanizmų, ar ji veikia visas grupes vienodai, ar ji efektyvesnė už placebo. Pažvelkime, ar tikrai įmanoma išvengti bet kokių neigiamų pasekmių?

Pirmiausia reiktų atsižvelgti į tai, kad daugelis mūsų apskritai retai sėdi ramiai, vienumoje ir būna tik su savo mintimis ir jausmais. O tai gali paskatinti įvairių jausmų ir iškilimą į paviršių. Ir tokių jausmų ar minčių, su kuriais galime neturėti resursų šiuo metu susitvarkyti, tad tai gali paskatinti dar didesnį nerimą. Kitas itin svarbus aspektas – dabarties momento įsisąmoninimas nebuvo sukurtas tam, kad padarytų mus laimingesnius. Tokio metodo tikslas buvo pakeisti savęs ir pasaulio suvokimą iš esmės. Kas pasakė, kad toks pokytis turėtų būti susijęs tik su teigiamomis patirtimis ? Žinoma, tai dabar kartoja psichologai, tačiau nenuostabu, kad metodas, kurio esmė pakeisti savęs ir pasaulio suvokimą gali sukelti neigiamų patirčių kaip depresija, nerimas ar disociacija. Autorius panaudoja vaistų analogiją – vieniems vaistais padeda, kitiems sukelia šalutinį poveikį. Jei tave veikia taip, nebūtinai taip veiks ir mane. Patys budistai mano, kad toks mindfulness, kokį bruka psichologai, skatina egocentriškus žmogaus poreikius.

Apibendrinant tekstą, autorius pateikia tikriausiai ir svarbiausią viso teksto mintį. Mindfulness  dabar yra nutolęs nuo savo filosofinių, etinių ir dvasinių šaknų. O be to, yra pardavinėjamas masiškai kaip produktas. Psichoterapijoje yra vertinamas žmogaus unikalumas, tačiau šiuo atveju unikalumas čia kažkaip pranyksta ir tarsi visi turėtume jaustis vienodai. Tad išlikite kritiški tam, ką darote ir nevartokite mindfulness aklai.

Šaltiniai:

https://theconversation.com/mindfulness-has-lost-its-buddhist-roots-and-it-may-not-be-doing-you-good-42526



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.