Ar kūrybinių profesijų atstovai dažniau serga psichikos sutrikimais?

Ar kūrybinių profesijų atstovai dažniau serga psichikos sutrikimais?

Neretai galime išgirsti linksniuojamą tokį mitą, kad kūrybos žmonės dažnai turi psichologinių problemų. Tikriausiai toks mitas yra gajus, kadangi kai kurie labai garsūs pasaulio kūrėjai tikrai turėjo tam tikrų psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją. Neatsitiktinai šiam straipsniui kaip iliustraciją pasirinkau Vincento Van Gogo tapybos darbą, kuriame jis nutapė save su tvarsčiu ant ausies. Mokslininkai yra iškėlę versiją, kad jis turėjo bipolinį sutrikimą. Kiek pagrįstas yra mitas apie kūryba užsiimančių žmonių psichopatologiją, pabandysime panagrinėti šiame straipsnyje. Tekstą paremsiu informacija iš 2012 m. švedų mokslininkų atlikto tyrimo, kurio pilną pavadinimą ir visų autorių pavardes galėsite surasti po tekstu. Bet dabar apie viską nuo pradžių.

Iliustracijai panaudota Vincento van Gogo tapybos darbo Self-portrait with Bandaged Ear, January 1889 fotografija

Švedų mokslininkų tikslas buvo išsiaiškinti, ar kūrybiškumas susijęs su psichiatriniais sutrikimais. Tyrimui buvo panaudotas labai didelis kiekis duomenų – net 1 173 763 pacientų duomenys. Šitokie dideli skaičiai buvo turėti dėl to, kad buvo panaudoti duomenys iš įvairių sveikatos įstaigų registrų iš pastarųjų 40-ies metų. Diagnozės, kurios figūravo tyrime buvo schizofrenija, depresija, piktnaudžiavimas alkoholiu, įvykdyta savižudybė, nerimo sutrikimai, bipolinis sutrikimas, autizmas ir kt. Kūrybinės profesijos tyrėjų buvo įvardytos kaip mokslinės ir artistinės. Tyrimo grupę sudarė kūrybinių profesijų atstovų duomenys, o kontrolinę grupę – kitų profesijų gyventojų duomenys.

Duomenų analizė parodė, kad bendrai paėmus, tarp sergančiųjų psichikos ligomis kūrybinių profesijų atstovų  nebuvo daugiau. Tačiau tarp sergančiųjų bipoliniu sutrikimu, kūrybinių profesijų atstovų buvo daugiau nei kontrolinėje grupėje. Tyrėjai išskyrė autorių grupę (angl. authors), kurių aiškiai straipsnio tekste neapibrėžė (bet galima spręsti, kad šitai grupei priklauso rašytojai, poetai ir pan.), tačiau buvo pastebėta, kad buvimas autoriumi buvo susijęs su didesne schizofrenijos, depresijos, bipolinio sutrikimo, nerimo sutrikimų, piktnaudžiavimo alkoholiu ir savižudybės tikimybe. Šiai grupei priskirti kūrėjai schizofrenija ir bipoliniu sutrikimu sirgo 2 kartus dažniau nei kontrolinės grupės tiriamieji. Autorių grupėje taip pat buvo fiksuota didesnė savižudybės rizika. Ji fiksuota net tada, kai nebuvo diagnozuotų kokių nors psichikos sutrikimų. Tuo tarpu vėl žvelgiant į visus duomenis bendrai, kūrybinių profesijų atstovai netgi turėjo šiek tiek mažesnę kai kurių psichikos sutrikimų diagnozės tikimybę. Pavyzdžiui, schizofrenijos, depresijos, dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimo ir kai kurių kitų.

Taigi, apibendrinus, kūrybinių profesijų atstovai psichikos ligomis dažniau neserga nei kitų profesijų atstovai. Daugiau kūrybininkų sergančių psichikos liga yra tik bipolinį sutrikimą turinčioje pacientų grupėje. Taip pat autorių grupės tiriamieji pasižymėjo dažnesnėmis kai kurių psichikos sutrikimų diagnozėmis. Panašu tai, kad psichopatologijos ir kūrybiškumo ryšys yra labai kompleksiškas ir net iš tokios didelės gausos duomenų sunku padaryti labai tvirtas išvadas. Tačiau tyrimas labai įdomus ir įneša svarų indėlį į šio lauko tyrinėjimus.

Šaltiniai:

Kyaga, S., Landén, M., Boman, M., Hultman, C. M., Långström, N., & Lichtenstein, P. (2013). Mental illness, suicide and creativity: 40-year prospective total population study. Journal of psychiatric research, 47(1), 83-90.

[the_ad id=“1230″]