Sportas mums dažnai asocijuojasi ne tik su laisvalaikio praleidimu, tačiau ir su geresne fizine ir psichologine sveikata. Užsiėmimo sportu ir geresnės ne tik fizinės, bet ir psichinės sveikatos ryšys jau seniai įrodytas ne vienu moksliniu tyrimu. Profesionalus sportas ir psichologinė sveikata – koks ryšys egzistuoja čia? Pažvelkime.
Profesionaliame sporte, kuriame siekiama aukštų sportinių rezultatų, nuolat dalyvaujama aukšto lygio varžybose, sportininkai yra veikiami ne tik pozityvių sportinės veiklos aspektų. Tyrimai rodo, kad aukšto meistriškumo sportininkams yra būdingi įvairūs psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, valgymo sutrikimai, nesaikingas alkoholio vartojimas, depresijos, nerimo sutrikimai.
Iš pirmo žvilgsnio, sportininkai, kurie užkopė į profesionalaus sporto Olimpą, turėtų pasižymėti neblogu psichologiniu atsparumu, gerais streso valdymo įgūdžiais, gerai fiziniais duomenimis ir sveikata bei įvairiais kitais pozityviais bruožais, kurie padeda pasiekti gerus rezultatus. Tačiau žvelgiant šiek tiek iš kitos perspektyvos, nenuostabu, kad aukšto meistriškumo sportininkai susiduria su psichologiniais sunkumais. Nuolatinis siekis būti geresniam už kitus, perfekcionizmas, savivertės svyravimai, įtemptas treniruočių grafikas, spaudimas iš trenerių, sirgalių, komandos draugų, išsikeliami nerealistiški tikslai sau pačiam, patiriamos įvairaus stiprumo traumos (kas, beje, yra viena dažniausių rimtų psichologinių sunkumų tarp elitinių atletų priežastis), kurios apriboja galimybes toliau sportuoti, o kartais net visai jas sunaikia.
Klausimas kyla čia toks – ar profesionalūs sportininkai turi didesnę riziką, kad jiems išsivystis vienas iš psichikos sutrikimų? Visai neseniai atlikta (2016) didelio kiekio tyrimų sisteminė analizė prodė, kad bent jau depresijos ir nerimo sutrikimams profesionalūs sportininkai turi didesnę riziką nei vidutinis žmogus. Dėl kitų psichologinių sunkumų, ar jie yra labiau būdingi tarp sportininkų nei tarp bendros populiacijos, kol kas vieningų rezultatų nėra.
Pažvelkime į dar kelias bendrybes ir skirtumus. Psichikos sutrikimai yra labiau būdingi tarp šiuo metu karjerą tęsiančių atletų, nei tarp karjerą jau baigusių sportininkų. Kaip ir kitų profesijų atstovai, sportininkai kartais patiria perdegimą ar jo simptomus sportinio perdegimo sindromą apibrėžia kaip sindromą, į kurį įeina emocinis ir fizinis išsekimas, sporto nuvertinimas ir sumažėjęs sportinis pajėgumas. Kaip matome, sportininkams būdingi psichikos sutrikimai, kurie paplitę ir bendrojoje populiacijoje, tačiau jų atsiradimo priežastys neretai būna susijusios su sportininko veikla ar aplinka. Dažnesni simptomai, kurie būdingi psichikos sutrikimams, dažniau pasitaiko sportininkams, kurie yra patyrę daugiau rimtų traumų, turėję daugiau chirurginių intervencijų dėl traumų, yra nepatenkinti savo karjera, patiria daugiau neigiamų gyvenimo įvykių, gauna mažiau socialinės paramos iš artimos aplinkos.
Psichologams, kurie dirba su sportininkais, tenkanti darbo dalis yra ne tik psichologinis sportininkų parengimas, tačiau ir darbas ne tik su psichologiniais iššūkiais, bet ir su pačiais psichikos sutrikimais. Sportininkams kreipimasis psichologinės pagalbos neretai dar išlieka iššūkiu, kadangi plačiojoje visuomenėje dažnai suvokiamas kaip stigmatizuojantis. Sportininkai yra specifinė žmonių grupė, kuri yra ypač jautri galimai stigmatizacijai, kadangi profesionalaus sportininko įvaizdis dažnai siejamas su galia, puikiu pasirengimu, gebėjimu prisitaikyti prie įtampos ir pan.
Tai, ko gero, liudija ir tyrimuose dalyvaujančių aukšto meistriškumo sportininkų skaičius, kurie ne visada linkę dalintis savo mintimis, o tai apsunkina psichologų pastangas vykdyti tyrimus šioje srityje ir suprasti veiksmingiausius pagalbos būdus. Pavyzdžiui, olandų mokslininkų tyrime (2017 m.) autoriai sulaukė tik 28 % šiuo metu karjerą vis dar tęsiančių sportininkų atsakymų į tyrimo klausimus, kai jau karjeras baigusių sportininkų grupėje atsakymus pateikė 95 % apklaustų žmonių.
Taigi, aukštų rezultatų siekiantys sportininkai susiduria su įvairiais psichologiniais sunkumais, kurie būna susiję su sportine veikla ir jos aplinka (tiek fizine, tiek socialine).
Šaltiniai:
Fox, K. R. (1999). The influence of physical activity on mental well-being. Public health nutrition, 2(3a), 411-418.
Gouttebarge, V., Jonkers, R., Moen, M., Verhagen, E., Wylleman, P., & Kerkhoffs, G. (2017). The prevalence and risk indicators of symptoms of common mental disorders among current and former Dutch elite athletes. Journal of sports sciences, 35(21), 2148-2156.
Greenleaf, C., Petrie, T. A., Carter, J., & Reel, J. J. (2009). Female collegiate athletes: Prevalence of eating disorders and disordered eating behaviors. Journal of American College Health, 57(5), 489-496.
Hughes, L., & Leavey, G. (2012). Setting the bar: athletes and vulnerability to mental illness. The British Journal of Psychiatry, 200(2), 95-96 https://doi.org/10.1192/bjp.bp.111.095976
Raedeke, T. D. (1997). Is athlete burnout more than just stress? Asport commitment perspective. Journal of Sport and Exercise Psychology, 19, 396–417.
Rice, S. M., Purcell, R., De Silva, S., Mawren, D., McGorry, P. D., & Parker, A. G. (2016). The mental health of elite athletes: a narrative systematic review. Sports medicine, 46(9), 1333-1353. doi: 10.1007/s40279-016-0492-2
You must be logged in to post a comment.