1. Ar yra informacijos riba, kurią smegenys pajėgios įsiminti? Į šį klausimą atsakyti gana sudėtinga, kadangi mes nežinome, kaip reiktų išmatuoti atminties dydį, kadangi vieni prisiminimai užima keletą elementų ir yra sudėtingesni, o kiti pasimiršta ir atlaisvina vietos atmintyje. Tačiau, panašu, kad atmintis objektyvios ribos neturi, o jeigu ir turi, mums dėl to baimintis...
Kaip atminties čempionai įsimena informaciją, arba tai, ką žinojo jau senovės graikai ir romėnai
XXI amžius įsibėgėjo – visi turi išmaniuosius įrenginius ir bet kada gali susirasti reikiamą informaciją internete. Atrodo, kad atminties lavinimas mūsų kartos žmonėms tampa vis mažiau aktualus. Mokslininkai įrodė, kad egzistuoja fenomenas, kurį jie pavadino „Google“ efektu, t.y. polinkis neįsiminti tos informacijos, kurią žinome, kur surasti. Dar žiemos pabaigoje tinklaraščio Facebook paskyroje rašiau apie...
Ženklai, kurie rodo, kad galbūt esate protingesnis už vidutinį žmogų.
Iliustracija: Alessandro Gottardo Visuomet yra smalsu sužinoti, ar esi protingesnis už savo draugus, pažįstamus ar tiesiog vidutinį žemės gyventoją ir juolab sužinoti, kas rodo, kad esi protingesnis nei kiti. Business Insider apžvelgė keletą mokslinių tyrimų, kurie apžvelgia tam tikrus egzistuojančius bendrumus, kuriais pasižymi protingi žmonės. Prieš skaitant apie šiuos bendrumus, svarbu paminėti, kad koreliacija...
Haliucinacijų patyrimas skirtingose kultūrose ir laikmetyje
Iliustracija: Guillaume Morellec Straipsnyje, kurio pavadinimas Culture and Hallucinations: Overview and Future Directions, apžvelgiami antropologijos ir psichologijos ekspertų darbai haliucinacijų tema. Daugiau ar mažiau apie haliucinacijas esame girdėję visi, tačiau, kad būtų paprasčiau, pateiksiu Lietuvių kalbos žodyne esantį haliucinacijos apibrėžimą: „tariamas nesančių dalykų suvokimas jutimo organais“. Kultūra gali paveikti, tai kas yra identifikuojama kaip...
Kokią įtaką metų laikai turi mūsų mąstymui?
⇓Iliustracija⇓ Alessandro Gottardo Kad ir kokie pažangūs būtume, kad ir kiek galėtume valdyti savo aplinką, vis tiek esame nemažai priklausomi nuo gamtos. Mūsų planus labai lengvai sujaukia oras, žiemą daugelį mūsų veikia pilkuma, būname liūdnesni. Tačiau kokią įtaką mums dar gali turėti metų laikai? Bandydami atsakyti į šį klausimą pasitelksime duomenimis iš tyrimo, kurį...
Apie pasąmonę: Froidas nebuvo pirmas
Iliustracija⇓ Alessandro Gottardo Tikriausiai daugeliui net minimaliai besidominčių psichologija žmonių į galvą pirmiausiai ateina Zigmundo Froido pavardė, kai paminimas žodis pasąmonė. Iš tiesų, Froidas buvo tas žmogus, kuris neįtikėtinai daug vietos savo teorijoje skyrė neįsisąmonintiems reiškiniams ir juos išpopuliarino. Visgi psichoanalizės tėvas nebuvo pirmasis iškėlęs neįsisąmonintų reiškinių idėją. Taigi, kokia pasąmonės istorija iš tikrųjų?...
Naujas depresijos klausimynas siunčia psichiatrus į „nokdauną“
Galbūt kiek ir skambi antraštė, tačiau naujiena tikrai svarbi. Naujas Yale’io mokslininkų darbas žadą proveržį skiriant medikamentus asmenims, sergantiems depresija. Jų sudarytas klausmynas, gali padėti nustatyti, kurie vaistai žmogui bus tinkami, geriau nei psichiatrai. Tyrėjai išanalizavo daugybę klinikinių depresijos tyrimų ir išskyrė 25 klausimus, kurie geriausiai nuspėja paciento atsaką į skiriamą antidepresantą. Šiuo metu...
Naujoje teorijoje skelbiama, kad sąmonės vaidmuo mažesnis, nei manėme
Džordžijos instituto (JAV) profesorius Ezequiel’is Morsella naujoje teorijoje, kurią su kolegomis plėtojo ir kūrė dešimtmetį, teigia, kad sąmonės vaidmuo kur kas mažesnis, nei žmonės mane iki šiol. Kaip skelbiama naujojoje teorijoje, sąmonės veikimą galima būtų įvardyti labiau kaip pasyvų nei aktyvų, pati teorija ir vadinasi Passive Frame Theory. Morsellos darbe laisva valia, kurią žmonės...
Kolektyvinis narcisizmas: kas tai yra ir kam įtakos jis turi ?
Tikriausiai visi esate girdėję apie narcisistinį asmenybės sutrikimą, kuris pasižymi tokiais simptomais kaip: perdėtas dėmesio siekimas ir žavėjimasis savimi, noras, kad kiti tavimi žavėtųsi, arogancija, empatijos stoka ir pan. Šį kartą norėčiau pakalbėti apie tai, kas labai artima individo narcisizmui -kolektyvinį narcisizmą. Kolektyvinio narcisizmo (kartais dar vadinamo grupiniu narcisizmu) sąvoką pastebėjau atsitiktinai – internete...
Masinės žudynės: ką apie jas žinome?
Pastarąsias dienas naujienų portalai visame pasaulyje eskaluoja temą apie prieš keletą dienų įvykusias Charleston’o žudynes. Vos 21-erių metų jaunuolis bažnyčioje iššaudė 9 juodaodžius, o pareigūnai teigia, kad tai buvo neapykantos nusikaltimas. JAV tai ne pirmos tokio atgarsio susilaukusios masinės žudynės: tikriausiai daugelis atmena 2012 m. vykusias skerdynes Sandy Hook’o pagrindinėje mokykloje, kur šaulio aukomis...
Medikas, kurio nepalaužė Aušvicas ir Dachau
Viktoras Franklis (1905m. – 1997m.) gimė Vienoje, žydų šeimoje, tame pačiame mieste ir mokėsi. Pagal išsilavinimą, neurologas ir psichiatras. Jo sukurta egzistencinės terapijos sistema, logoterapija, dar vadinama Trečiąja Vienos psichoterapijos mokykla (Po Freud’o ir Adlerio mokyklų). Jau nuo gimnazijos laikų domėjosi filosofija ir psichologija, o baigęs medicinos mokslus savo darbe daug dėmesio skyrė savižudybės...
Kaip psichologas išgelbėjo „Coca-Colą“
Šiais laikais „Coca-Colą“, kaip itin nesveiką gėrimą, peikia daug žmonių. Atrodo, kad panašūs įtarimai šį visame pasaulyje žinomą gėrimą persekioja jau nuo XX a. pradžios. 1909 m. spalio 20 dieną JAV federaliniai agentai sulaikė sunkvežimį, gabenusį 60 statinių ir statinaičių su, pasak jų, nuodingomis ir priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis. Tose statinėse buvo ne kas kita,...
You must be logged in to post a comment.