Asmenybės tyrinėjimai nėra tik empirininė disciplina. Sampratoms apie žmogaus asmenybę įtakos turi įvairios disciplinos, pavyzdžiui, filosofija. Iš esmės asmenybės teorijos tam tikra prasme liečia ir pamatinius filosofinius klausimus ir pamąstymus apie žmogų, kuriuos galima išreikšti dichotomijomis: laisvė – determinizmas (kiek žmogus laisvai kontroliuoja savo elgesį ir supranta jo motyvus, o kiek elgesys yra apspręstas...
Žmogus ieško prasmės V.S. žmogus mąsto klaidingai (III dalis)
Jūs skaitote jau trečiąją tekstų apie Viktoro Franklio logoterapiją ir kognityvinę elgesio terapiją dalį. Šiuose tekstuose bandau išsamiai aprašyti šias dvi įdomias psichoterapijos mokyklas bei jas palyginti. Paskutinėje tekstų serijos dalyje aptarta psichoterapijos tikslai bei pagrindiniai darbo su klientu ar pacientu principai. Psichoterapijos tikslai Kognityvinė terapija yra į dabartį nukreiptas problemų sprendimo požiūris, praktikta...
Žmogus ieško prasmės V.S. žmogus mąsto klaidingai (II dalis)
Pirmojoje teksto dalyje, kurią galite rasti paspaudę ČIA, rašiau apie egzistencinės logoterapijos ir kognityvinės elgesio terapijos ištakas. Šiame tekste bus apžvelgta žmogaus ir psichikos sutrikimų samprata šiose psichoterapijos mokyklose. Žmogaus samprata Tai, kad kognityvinė psichoterapija radosi kognityvinės mokslų revoliucijos šviesoje, leidžia nesunkiai suvokti, kad vienas svarbiausių aspektų siekiant suvokti žmogų šioje paradigmoje – informacijos...
Žmogus ieško prasmės V.S. žmogus mąsto klaidingai (I dalis)
Tiek kognityvinė psichoterapija, tiek Viktoro Franklio logoterapija – nėra populiarios psichoterapijos mokyklos Lietuvoje, ypač pastaroji. Tiesa, kognityvinė psichoterapija pastaruoju metu vis labiau skinasi kelią ir prieš kelerius metus kognityviniai psichoterapeutai buvo pradėti ruošti Lietuvoje. Nusprendžiau palyginti šias dvi įdomias psichoterapijos kryptis, kurios iš pirmo žvilgsnio skiriasi kaip diena ir naktis, bet vis dėlto yra...
Proto galia (III): kūryba
Kūryba. Ilgai galvojau, nuo kokių eilučių galėčiau pradėti tekstą apie kūrybą, nes man ji atrodo lyg šio pasaulio variklis. Šventasis raštas prasideda nuo žodžių, kad Dievas sukūrė pasaulį. Mes pasaulyje taip pat esame kuriantys, tik mūsų kūryba šiek tiek kitokia, kadangi pagal Šventąjį raštą, Dievas pasaulį kūrė iš nieko, mes iš nieko kurti negalime,...
Ką skaityti vasarą?
Neretam vasara – metas, kai galima skirti daugiau laiko skaitymui. Ta proga, Tranzo būsena norėtų pateikti rekomenduojamų knygų sąrašą. Knygos daugiau ar mažiau susijusios su psichologijos ir/ar filosofijos temomis. Sąraše yra 3 grožinės literatūros kūriniai ir 6 negrožinės knygos. Galbūt kažkas sudomins. Linkiu kupinos atradimų vasaros! Henry David Thoreau – „Voldenas, arba gyvenimas miške“....
Kiek galinga mūsų vaizduotė?
Vaizduotės tema mane domina seniai, dar didesnį susidomėjimą sukėlė domėjimasis apie tai, kaip sportininkai panaudoja vaizduotės technikas ruošiantis varžyboms. Taigi, nusprendžiau parašyti tekstą apie vaizduotę. Nenoriu iš karto pasakoti apie tyrimus, todėl pridėjau šiek tiek istorinio konteksto apie vaizduotės ir psichinių reprezentacijų sampratą. Jei čia vyktų gyvas bendravimas su auditorija, prieš pasakodamas tai, kas...
Kodėl psichologas turėtų domėtis filosofija?
Neretas gatvėje sutiktas žmogus tikriausiai keltų klausimą, kam reikalinga filosofija ar net apskritai humanitariniai mokslai, tačiau tikiu, kad gal jei ne kiekvienas, bet bent jau 2 iš 3 šio tinklaraščio skaitytojų supranta, kam filosofija reikalinga apskritai, todėl į šį klausimą šiame tekste neatsakinėsiu. Šiame tekste kalbėsiu apie tai, kodėl manau, kad psichologas ir ypač...
You must be logged in to post a comment.