Praėjusių metų pabaigoje neuromokslo naujienų puslapyje neurosciencenews.com buvo pristatytas įdomus tyrimas apie kvėpavimą ir jo poveikį smegenų struktūroms (tyrimas publikuotas gruodžio 6 d. žurnale Journal of Neuroscience). Pagrindiniai tyrėjų atradimai buvo tai, kad buvo užfiksuoti ženklūs aktyvumo pokyčiai įkvėpiant ir iškvėpiant tokiose smegenų struktūrose kaip migdolas ir hipokampas bei vietose, kurios atsakingos už uodžiamosios informacijos apdorojimą. Bet dabar apie viską nuo pradžių.
Migdolas yra smegenų struktūra, kuri stipriai susijusi su emocijų apdorojimu. Ypač su baime. Hipokampas, apie kurį esu rašęs anksčiau, yra esminė smegenų struktūra, kuri atsakinga už ilgalaikių prisiminimų formavimąsi. Pirmuosius pokyčius tyrėjai pastebėjo, kai tyrė 7 epilepsija sergančius pacientus, kurie ruošėsi smegenų operacijai. Prieš operaciją jiems galvos smegenyse buvo pritvirtinti elektrodai, kurie fiksavo elektrinį smegenų aktyvumą. Elektrodų užfiksuoti duomenys parodė, kai minėtųjų smegenų struktūrų aktyvumas svyravo įkvepiant ir iškvepiant. Taigi, mokslininkai padarė prielaidą, kad šių smegenų struktūrų funkcionavimui įtaką gali turėti kvėpavimas.
Vėliau tyrėjai savo prielaidų tikrinimą perkėlė į laboratoriją, kur 60-ies tiriamųjų prašė priimti staigius sprendimus apie tai, kokios emocinės išraiškos jiems yra rodomos. Reikėjo kuo greičiau nuspręsti, ar rodoma emocija yra nuostaba ar baimė. Kol tiriamieji tai darė, tyrėjai taip pat fiksavo ir jų kvėpavimą. Kai veidai pasirodydavo įkvėpimo fazėje, tiriamieji greičiau juos įvertindavo kaip išsigandusius nei iškvėpimo fazėje. Tokio paties rezultato tyrėjai negavo su veidais, kurie rodė nuostabą. Taip pat iškvėpimo fazėje bei kvėpuojant per burną. Taigi, šis efektas buvo stebimas tik įkvėpimo fazėje ir įkvepiant per nosį.
Kita tyrimo dalis fiksavo pakitimus su atmintimi susijusioje struktūroje, t.y. hipokampe. Tyrimo dalyvių buvo prašoma įsiminti rodomus paveikslėlius. Geriau buvo įsimenami tie paveikslėliai, kurie pasirodydavo įkvėpimo fazėje. Kuo šis atradimas yra naudingas? Tyrėjai aiškina, kad tokie pokyčiai smegenyse, kurie susiję su kvėpavimu, rodo geresni organizmo prisitaikymą stresinėse situacijose. Kai mes susiduriame su situacija, kuri mums kelia baimę ar net paniką, mes pradedame kvėpuoti greičiau, vadinasi, proporciškai daugiau laiko praleidžiame įkvėpdami nei tada, kai esame ramybės būsenoje.
Šaltiniai:
You must be logged in to post a comment.