Kaip atminties čempionai įsimena informaciją, arba tai, ką žinojo jau senovės graikai ir romėnai

Kaip atminties čempionai įsimena informaciją, arba tai, ką žinojo jau senovės graikai ir romėnai

XXI amžius įsibėgėjo – visi turi išmaniuosius įrenginius ir bet kada gali susirasti reikiamą informaciją internete. Atrodo, kad atminties lavinimas mūsų kartos žmonėms tampa vis mažiau aktualus. Mokslininkai įrodė, kad egzistuoja fenomenas, kurį jie pavadino „Google“ efektu, t.y. polinkis neįsiminti tos informacijos, kurią žinome, kur surasti. Dar žiemos pabaigoje tinklaraščio Facebook paskyroje rašiau apie atmintį, atminties čempionatus bei apie tai, kad yra žmonių, kurie kortų kaladę gali įsiminti vos per keliasdešimt sekundžių. Tinklaraščio skaitytojams žadėjau, kad plačiau parašysiu apie tai, kaip efektingai galima įsiminti. Taigi, šis įrašas ir bus apie tai, kas padeda įsiminti, apie „atminties rūmus“. Pradėsiu nuo to, kad tai, kas čia bus parašyta, iš pirmo žvilgsnio gali skambėti neįtikimai arba kaip scena iš populiaraus serialo „Šerlokas“. Kai pats pirmą kartą susipažinau su šiuo metodu, man irgi viskas atrodė šiek tiek perdėta arba paprasčiau tariant – nesąmonė. Tačiau viskas pasikeitė, kai teko tai išbandyti pačiam ir buvau maloniai nustebintas gautais rezultatais net ir po pirmųjų bandymų. Juolab, kad yra mūsų tautiečių, kurie dalyvauja atminties čempionatuose ir juose naudoja tuos pačius metodus. Taigi, netempsiu daugiau į naktį ir pradėsiu.

mind palace.png

Method of loci (loci lotyniškai reiškia vietas) arba atminties rūmai yra vaizduote paremta įsiminimo technika, kuri buvo pažįstama jau senovės graikams ir romėnams.  Britų istorikė Frances Yates (1966) savo knygoje „The Art of Memory“ plačiai aprašė šią ir kitas įsiminimo technikas. Atminties rūmų technikos pradininku galime laikyti graikų poetą Simonidą, kuris gana nelemto atsitiktinumo dėka suprato vieną svarbiausių šios technikos aspektų – eiliškumą. Simonidas vakarieniavo su grupe žmonių, kai jį kažkas pakvietė išeiti į lauką, o jam būnant lauke, pastatas sugriuvo ir visi vakarieniavę žmonės žuvo. Jų kūnai buvo stipriai sudarkyti ir neatpažįstami, tačiau Simonidas suprato, kad gali atpažinti kūnus, kadangi žinojo, kas ir kurioje vietoje sėdėjo prie stalo. Naudojant atminties rūmų metodą, asmuo įsimena kokios nors labai gerai pažįstamos erdvės (egzistuojančios realiai arba ne) planą ir objektų erdvėje išsidėstymą. Tai gali būti jo namai ar tiesiog gatvė mieste. Pradedantiems naudoti šią techniką patariama rinktis realiai egzistuojančią vietą, o kai technika bus gerai įvaldyta, galima pradėti kurti ir savo išgalvotas erdves. Taip pat svarbu, kad erdvėje būtų pakankamai objektų (daiktų arba, jei tai gatvė, namų) „ant“ kurių statysite informaciją, kurią norite atsiminti.

Norėdamas ką nors įsiminti, asmuo mintyse pasirinktoje erdvėje susieja norimą informaciją su erdvėje esančiu objektu. Vėliau informacijos atsiminimas vyksta mintyse keliaujant erdve pro pasirinktus daiktus, kuriuos susiejo su siekiama įsiminti informacija. Norint sėkmingiau įsiminti informaciją, reikia kurti kuo ryškesnius, spalvotus, „triukšmingus“ ar vulgarius vaizdinius, kadangi tokie vaizdiniai yra lengviau „atgaminami“. Pateiksiu pavyzdį: tarkime, kad jūs norite įsiminti savo telefono kortelės PIN kodą, kuris yra 3269. Priešais įėjimą į jūsų namus stovi Marijonas Mikutavičius ir dainuoja krepšinio himną „3 milijonus“, žengus žingsnį pro duris, ant kilimėlio kojoms, jūs matote padėtas 2 krūtis. Toliau, jūs einate į virtuvę ir ant stalo matote porelę, kuri atlieka pozą 69. Taigi, tokiu būdu, pasitelkiant įvairius vaizdinius ir talpinant juos į pasirinktą erdvę, yra užkoduojamas kodas 3269. Svarbu, kad erdvę ir objektus joje jūs pažinotumėte tarsi 5 savo rankos pirštus ir eidami tiek pirmyn, tiek atgal matytumėte, kur jie yra.

Iš pradžių gali būti sudėtinga, jei nelavinote savo erdvinio mąstymo ir vaizduotės, tačiau palaipsniui vaizdiniai kursis vis greičiau ir lengviau, o jei vaizdinys tikrai ryškus, jis nepasimirš, todėl su vaizduote padirbėti reikės. Mokslininkai, ištyrę ne vieną atminties čempionatų dalyvį, nustatė, kad tokiu būdų įsimenant informaciją, yra aktyvuojamos smegenų dalys, kurios atsakingos už erdvinį mąstymą. Pacientai, kurių smegenų dalys, atsakingos už erdvinį mąstymą, yra pažeistos, lengvai pasiklysta, jiems sunku rasti kelią pagal nurodymus.

Jei tekstas neįtikina metodo efektyvumu, internete yra gausu pavyzdžių, kuomet žmonės pradėję mokytis šios technikos, greitai ją perkando ir tapo itin geri „įsiminėjai“. Vienas iš jų – žurnalistas Joshua Foer’is, kuris kartą apsilankė atminties čempionate ir ten susidomėjęs šia įsiminimo technika, pradėjo mokytis ją taikyti ir po gana trumpo laiko tapo atminties čempionu. Jo istoriją ir įvadą į tai, kaip reiktų kurti atminties rūmus galite išgirsti žemiau esančiame TED vaizdo įraše.

Atminties rūmai gali būti naudojami ne tik skaičiams ar kortų kaladėms įsiminti, tačiau ir mokantis užsienio kalbos žodžių. Apie patirtį mokantis užsienio kalbos žodžių šiuo metodu galite pamatyti TEDx vaizdo įraše esančiame žemiau.

Taigi, šiame tekste bandžiau trumpai ir aiškiai nupasakoti atminties rūmų naudojimo principus, nors nežinau, ar man tai padaryti gerai, todėl įdėjau papildomos vaizdinės medžiagos, kurioje žmonės aiškina, kaip įsiminimui naudoja šią techniką. Apskritai, ko gero, vieno teksto išmokti šią techniką gali būti per mažai, todėl skatinu domėtis ir ieškoti informacijos apie tai įvairiuose šaltiniuose, galbūt jie bus aiškesni, galbūt atskleis kažkurią technikos pusę geriau, nei aš atskleidžiau čia. Pats ją pradėjau taikyti jau gana vėlai – paskutiniuose kursuose universitete, bet ji visada man padėdavo įsiminti daugiau informacijos per trumpą laiką. Juk niekada nežinote, kada prireiks greitai įsiminti telefono numerį, adresą ar bet kokią kitą informaciją, o mokėdami taikyti atminties rūmų metodą tai padaryti galėsite žymiai lengviau.

Naudoti šaltiniai:

Yates, F. A. (1967). The art of memory. publisher not identified.
Method of loci. (n.d.). Retrieved July 21, 2016, from https://en.wikipedia.org/wiki/Method_of_loci

Save

Save

Save

Save