Viktoras Franklis (1905m. – 1997m.) gimė Vienoje, žydų šeimoje, tame pačiame mieste ir mokėsi. Pagal išsilavinimą, neurologas ir psichiatras. Jo sukurta egzistencinės terapijos sistema, logoterapija, dar vadinama Trečiąja Vienos psichoterapijos mokykla (Po Freud’o ir Adlerio mokyklų). Jau nuo gimnazijos laikų domėjosi filosofija ir psichologija, o baigęs medicinos mokslus savo darbe daug dėmesio skyrė savižudybės ir depresijos temoms. Iki 1942-ųjų metų vadovavo jaunimo konsultavimo centrui, kurį ir įkūrė (1928 m.), o nuo 1938 m. ir Rothschild’o ligoninės neurologijos departamentui.
Dramatiškiausias jo gyvenimo etapas – treji metai praleisti nacių koncetracijos stovyklose, tarp kurių Aušvicas bei Dachau, kur žuvo jo tėvai, brolis, žmona ir vaikai. Gyva išliko tik jo sesuo, kuri vėliau emigravo į Australiją. Nepaisant siaubingų patyrimų mirties stovyklose, tai nesumažino jo meilės ir entuziazmo gyvenimui. Franklis egzistencinį metodą klinikinėje praktikoje plėtojo dar prieš atsiduriant į nacių nelaisvę, o patyrimai išgyventi ten tik patvirtino jo nuomonę. Jis pats patyrė ir išgyveno tiesas, kurias išreiškė egzistencinės krypties filosofai ir rašytojai įskaitant ir tai, kad meilė yra aukščiausias tikslas, kurio žmogus gali trokšti. Iš karto grįžęs iš koncentracijos stovyklos parašo knygą „Žmogus ieško prasmės“, kuri vėliau išverčiama į daugybę kalbų (taip pat ir lietuvių) ir tampa bestseleriu. Jo patirtis mirties stovyklose patvirtino tai, kad galimybę rinktis mes turime visose situacijose, net siaubingiausiose situacijose, pasak Franklio, mes galime išlaikyti krislelį dvasinės ir protinės laisvės. Jis išmoko, kad iš žmogaus gali būti atimta viskas, išskyrus vieną paskutinį dalyką – paskutinę žmogaus laisvę – galėjimą pasirinkti požiūrio tašką bet kokiomis sąlygomis. Logoterapijos tėvas taip pat manė, kad žmogaus esmė glūdi jo prasmės paieškose. 
Viktoras Franklis skaitė Freud’o veikalus, visada pripažino jo teorijos giluminiškumą, tačiau nesutiko su psichoanalizės rigidiškumu ir garsųjį psichoanalizės kūrėją vadino gilumų, o save laikė aukštumų pscihologu. Logoterapijos kūrėjas laikomas vienu svarbiausių egzistencinio psichoterapijos metodo atstovų, o jo požiūrį bei teoriją formavo ir dramatiški įvykiai jo gyvenime. Iki 2014 metų jo knygos buvo išverstos į 43 kalbas, keliaudamas po pasaulį jis skaitė paskaitas įvairių šalių universitetuose, jam suteikti 29 garbės daktaro laipsniai, daugybė kitų pagerbimų ir apdovanojimų, o bibliografija, susijusi logoterapija išaugo taip gausiai, kad visus veikalus vargu ar suskaičiuosi, o kai kuriuos galima rasti čia, o knygų sąrašą – čia.
Literatūra:
You must be logged in to post a comment.